Sakoma, jog priešingybės traukia. Tačiau ar toks ryšys iš tiesų turi ateitį? Norėdami tai išsiaiškinti mokslininkai apklausė poras, kuriose partneriai atrodo esantys visiška vienas kito priešingybė.
Gyvename laisvoje visuomenėje, kur kartais vienas kitą įsimyli žmonės, žiūrint iš šalies, visiškai netinkantys vienas kitam. Ji – mokslininkė, jis – paprastas darbininkas, jis – neturtingas gražuolis, ji – pasiturinti, bet neišvaizdi moteris. Aktorės Marilyn Monroe vedybos su rašytoju Arthuru Milleriu ar Britney Spears santuoka su nežinomu vaikystės draugu – visos šios sąjungos patenka į kategoriją „jie netinka vienas kitam“. Tačiau tokia sąjunga gali būti kur kas romantiškesnė, nei dviejų statistinių piliečių, nes jai žavesio suteikia šie akivaizdūs skirtumai.
Tačiau ar turi tokia meilė ateitį? Juk B. Spears ir jos vaikystės draugo santuoka truko tik 58 valandas. Ir netgi Romeo ir Džiuljetos, priklausiusių priešiškoms giminėms, meilė baigėsi tragiškai.
Faktas, kad sąjungos, neatitinkančios daugumos įsivaizdavimų, patiria didesnį spaudimą iš išorės ir dėl šios priežasties yra labiau pažeidžiamos. Todėl, pavyzdžiui, kas antra santuoka, kurią sudaro skirtingų tautybių žmonės, išyra. Santykiai tarp gražaus, neturtingo vyro ir nepatrauklios, turtingos moters taip pat yra nepatvarūs. Taip nutinka todėl, kad gražuoliai mano, jog jie nusipelno kai ko geriau nei jų dabartinė partnerė. Belaukdami geresnės partijos jie nesistengia išsaugoti dabartinių santykių.
Taigi, itin skirtingų žmonių santykių finalas taip pat krypsta kraštutinumų link: arba pora išsiskiria ypač greitai, arba partnerystė trunka kur kas ilgiau nei įprasta.
Galimą šio fenomeno paaiškinimą rado amerikiečių sociologai Justinas Lehmilleris ir Christopheris Agnew. Jie apklausė 392 asmenų, kurių santuoką galima pavadinti netipiška. Tyrimo dalyvių buvo teirautasi apie santykių kokybę ir aplinkinių reakciją. Vis dalyvavę apklausoje įvardino, jog susidūrė su aplinkinių priešiškumu, ir tai jų santykiams buvo papildomas išbandymas. Tačiau kai partneriai išmoko su tuo apsieiti, šansai išsaugoti sąjungą ypač padidėjo. Vėliau tokios poros jautė kur kas stipresnį tarpusavio ryšį nei „sutuoktiniai-vidutinybės“. Be to, tokie partneriai kur kas rečiau ieško meilės ryšių už šeimos ribų.
Taigi, jeigu vienas nuo kito labai besiskiriantys partneriai atlaiko visuomenės spaudimą, jie tampa itin artimi vienas kitam. Kitas tarpusavio ryšio stiprumą lemiantis faktorius yra tai, kad partneriai ilgainiui apsipranta su tuo, kaip jų sąjungą vertina visuomenė, ir džiaugiasi, kad jiems apskritai pavyko susirasti sau porą. Kad ir kaip neromantiškai skambėtų, amerikiečių sociologai mano, jog tai yra pagrindinė netipiškos partnerystės stabilumo priežastis.
