Ar tas pats principas neturėtų galioti ir R. Ukrainos nepriklausomybės siekėjams?

visada metamas paskutiniu ėjimu. Daugiau kozirių nėra ir išmesti (kai rimtai prireiks) nebus ką. Čia kaip
pas tuos piemenis: rėkia kad vilkas vilkas vilkas puola avis, o iš tikrųjų piemeniui nuobodu tai ir rėkauja
kad subegtų žmonės gelbėti avių....Piemeniui ketvirtą kartą iš tiesų susidūrus su vilku iš kaimo niekas
neatbėgo ir neliko nei avių nei piemens...

Kai Islandija pripažino Kovo 11 Aktą ją irgi galėjo apkaltinti teroristų rėmimu nes jie savo veiksmais griovė TSRS pamatus...

Rusijos režimo paskelbta saviizoliacija veda į netektis visiems, kurie su tuo vienaip ar kitaip susiję. Žinoma, labiausiai dėl to nukenčia Rusijos žmonės, tačiau sunku prisiminti tuos metus, kad ta "liaudis" rūpėjo SSRS ar Rusijos nomenklatūrai. Šaknys - bolševizmas, sugriovęs tais laikais normalią valstybę. Dabar ji dar mažiau normali, negu "perestrojkos" laikmečiu. Iš pradžių ji Pasauliui paskelbia, kad Čečėnija yra valstybės vidaus problema, o vėliau salvėmis per kelis kartus sugriauna miestus kartu su Rusijos piliečiais. Palaipsniui prarandamas Kaukazo regionas yra Kremliaus galvos skausmas. Dabar daromos sutartys su atplėštais Gruzijos gabalais ir tai beveik galutinai žlugdo viltis sulaukti demokratinių permainų. Pavyko imperijai supriešinti Azerbaidžaną ir Armėniją ir dabar toliau manipuliuojama Kalnų Karabacho korta.

Kai Rytų imperijos siekiai yra sunkiai nusakomi, nerimauja ir kiti kaimynai. Ir kazachai ir baltarusiai, kur rusakalbio elektorato artimuose sienos regionuose netrūksta. Jei Pasaulyje vyktų persipasidalinimai kalbiniu principu, tai galima tik įsivaizduoti kokią sumaištį galėtų sukelti. Prisiminkime kiek šalių naudoja anglų, ispanų, portugalų, kinų ir kitus artimų kalbų derinius.

Lietuva daugiausiai iš Baltijos valstybių drąsiai prakalbo lietuviškai. Net ir mažumos tą kalbą daugiau ar mažiau pramoko. Tai - rakštis Rusijos neofašistinei politikai, kuri per ilgai nebuvo tiksliai įvardijama. Jau kovo mėnesį galima buvo aiškiai pasakyti, kad "žali žmogeliukai" Kryme yra slapti Rusijos diversantai. Kadangi jie buvo be atpažinimo ženklų, tai tokie kareivos buvo už įstatymų ribų. Rusijai patiko balansuoti tarp jų ir reguliarios kariuomenės intervencijos, nes demokratinis Pasaulis gerokai pasimetė ir su vertinimais pavėlavo. Tik liepos mėnesį JAV prezidentas prakalbo apie Rusiją, kaip apie terorizmą remiančią šalį Rytų Ukrainoje. Ta "Novarosija" galimai senas V.Putino režimo planas, kuris , matomai, nebuvo iš anksto tiksliai apskaičiuotas. Gal Kremlius tikėjosi, kad korupcijoje paskendusi pietų kaimynė nepajėgs susitelkti ir pasipriešinti "separatistams". Teko tada įvesti Rusijos karinių pajėgų kolonas, visaip tuos vojažus pridangstant.

Ir Baltarusija ir kitos Rusijos kaimynės turėjo pasimokyti iš tokio naujo tipo "nekonvencinio" karo. A.Lukašenka savo valstybės elektoratą rytinėje dalyje gerai žino. Tai gali tapti problema valstybingumo išsaugojimui. Tad dabar susikoncentruota deryboms su Maskva. Tipo - jei mes taip, tai ką jūs mums už tai... Derybos gali būti sunkios ir klampios, nes imperija sutiktų gauti viską ir nieko neduoti. Per karinę agresiją susitelkė ne tik ukrainiečiai, bet ir tarptautinės organizacijos. Jei Europos Sąjungą Kremliui pavyksta šiek tiek paskaldyti, tai NATO Rusijos režimui - neįkandamas riešutėlis.

O juk viskas galėjo pakrypti kitaip. Rusija ir NATO galėjo net apsikabinti ir bendru frontu nušluoti terorizmą žemėje bei darniai kovoti su kitomis problemomis. Dabar galima pasakyti tiesiai - V.Putino klanas tokias viltis išdavė ir atkakliai stumia Pasaulį naujai karinei konfrontacijai. Gal net branduolinei. Su išdavikais elgiamasi įprastai - nuo jų stengiamasi atsiriboti. Tačiau Pasaulio žmonija laukia ko kito. Ji tikisi, kad pasakiškus finansinius ir kitokius resursus panaudojančios Pasaulio lyderės, baigs tuos agresyvius ekspromtus ir susitelks prie globalinių žmonijos problemų sprendimo. Jos tikrai svarbesnės, negu kokio paranojiko asmeninės ambicijos...