Vidmantas Valiušaitis Radijas „Laisvoji banga“
Pirmadienį dienraštis „Wall Street journal“ paskelbė straipsnį apie krentančias naftos kainas ir iškilusius naujus veiksnius, lemiančius pasaulio ekonomikos raidos tendencijas. Apie tai, kas vyksta su pasaulio naftos ir dujų kainomis, “Laisvosios bangos” radijas kalbėjosi su Čikagos advokatu ir spaudos apžvalgininku Povilu Žumbakiu.
– Kodėl krenta naftos kainos ir kokie tie nauji veiksniai, darantys poveikį pasaulio ekonomikai?
– Pasaulio ekonomikos plėtra lėtėja. Tai liečia ir Kiniją, ir Europą, ir Pietų Afriką, ir kitas svarbias rinkas. Kai ekonomikos silpsta, alyvos poreikis mažėja. Atsiranda jos perteklius, kainos krenta. Kita rimta priežastis – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kanada pradėjo gaminti skalūninę alyvą. Jos rado daug. Ir iš alyvos importuotojos Amerika tampa alyvos eksportuotoja. Tai dar viena priežastis, kodėl kainos krenta. Tai turi reikšmingos įtakos kraštams, kurie gyvena iš alyvos eksporto. Visų pirma tai arabų kraštai, kur alyva – pagrindinis eksporto produktas. Kaip, beje, ir Rusijoje. Energetikos šaltiniai ten yra didžiausia industrija. Tad kai krenta naftos kainos, krenta ir tų šalių bendrasis vidaus produktas (BVP). O šalys, kurios superka alyvą – Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Indija, etc. – jos turi didelės naudos. Kadangi jų fabrikams ir žmonėms energetika atpinga. Tai globalus žaidimas. Laisvoje rinkoje alyvos kainos nustatomos doleriais. 60 galonų, maždaug 227 litrai, kainavo per 100 dolerių. Dabar kainuoja tik vos per 60 dolerių. Tai milžiniškas kritimas. Rezultatai jaučiami visame pasaulyje. Įdomiausia, kad šiame žaidime tiek Vladimiras Putinas, tiek Barackas Obama yra tik stebėtojai.
– Kuria prasme?
– Amerikos pramonė kyla iš privataus verslo. Dabartinė valdžia jam trukdo. O V. Putinas iš alyvos eksporto gyvena. Pradėjęs kariauti su Ukraina ir ginčytis su Europa, jis pajuto kiek tos kainos yra jam svarbios. Bet to pakeisti negali. Tačiau jis turi išlaikyti kariuomenę, tam tikrą pragyvenimo lygį ir panašiai. Rublio vertė nukrito per 40 proc. Iš V. Putino kalbos galima buvo aiškiai suprasti, kaip jam tai kenkia. Žinoma, jis kaltina Vakarus, Ameriką ir pan.
– Ką kitą V. Putinas galėtų daryti?
– Nustoti kariauti. Manau, kad jam tai labai padėtų. Pajamų, gaunamų iš alyvos eksporto, jam neužtenka. O išlaidos laikyti kariumenę kovinėje parengtyje, palaikyti puolimą prieš Ukrainą ir pan. kainuoja labai brangiai. Biudžetas eina žemyn, rublis krenta...
– Kokios globalinės naftos kainų kritimo pasekmės? Žvelgiant iš vietinių reikmių taško, kaip vairuotojas, galiu tuo tik džiaugtis. Anksčiau už litrą dyzelino Lietuvoje mokėdavome gerokai virš 5 litų, o dabar – tik vos daugiau kaip 4 litus...
– Manau, kad tokios žemos kainos ilgai nesilaikys. Dabar vyksta ekonominis karas. Įdomu, kad trečdalį visos alyvos pasaulyje pateikia OPEC valstybės – 12 šalių iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Arabų kraštų. Krentant alyvos kainoms, jos susirenka aptarti situacijos. Tai padarė ir praėjusią savaitę. Paprastai, kainas tada pakelia. Kaip? Pradeda gaminti alyvos mažiau. Bet šį kartą Saudo Arabija, kuri yra pagrindinis OPEC narys, nutarė išgauti alyvos daugiau. Kodėl? Tai – politinis ir ekonominis sprendimas. Jų politinis priešas – Iranas. Iranas irgi gamina alyvą, turi didelius išteklius. Rimtas konkurentas. Todėl pakenkti Iranui jie gali be karo, be kariuomenės, o tik numušdami alyvos kainą. Bet svabriausia, jie nori numušti kainas ir dėl kitos priežasties. Nori, kad Amerikai neapsimokėtų nauja alyvos gavybos iš skalūnų technologija. Jeigu alyvos kaina nukris iki tam tikros ribos, už kurios Amerikai pačiau nebeapsimokės gaminti alyvos, ji vėl pradės ją importuoti. Vyksta įdomus ekonominis ir politinis žaidimas.
– Vis dėlto kai kurie stebėtojai mano, kad OPEC nebėra tokia svarbi žaidėja. JAV vykstantys procesai turi žymiai didesnės įtakos pasaulio naftos kainai...
– Amerika turi labai didelės įtakos. Ji supirkdavo labai didelę dalį OPEC alyvos. Ypač iš Venesuelos ir Saudo Arabijos. Dabar supirkinėja mažiau supirkti ir praktiškai galėtų pradėti eksportutoi, jeigu B. Obama to nestabdytų. OPEC valstybės gamina trečdalį viso pasualio alyvos produkcijos. Anksčiau gamino du trečdalius. Jų įtaka dabar gerokai mažesnė. Svarbiausia, kad kai jos nutaria ko nors imtis – gaminti ar negaminti daugiau alyvos – kitą dieną ima viena kitą apgaudinėti, norėdamos pasipelnyti individualiai. OPEC dabar yra susilpnėjusi.
– Kaip paaiškintumėte faktą, kad benzinas JAV yra dvigubai pigesnis nei Europoje? Juk naftos kainos rinkoje panašios.
– Manau, kad JAV turi geresnę alyvos produktų sklaidos procedūrą. Benziną ir kitą iš alyvos gaunamą kurą, reikalingą automobiliams, fabrikams, etc., gamina Amerikoje efektyviau. Taip pat svarbus mokesčių klausimas. Europoje mokesčiai didesni nei Amerikoje. Manau, tai sena JAV sistema, kuri efektyvesnė nei kitur pasaulyje.
