Pakaunėje, Dubravos rezervatinėje apyrubėje atnaujinus pažintinius takus, sulaukiama vis daugiau norinčiųjų pasigrožėti žmogaus rankų nepaliesta gamta.Miškininkai pasakoja, kad apyrubė – tai nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kuriam apsaugoti ir priežiūrėti direkcija nesteigiama.
Dubravos rezervatinės apyrubės plotas – 120 hektarų. Čia auga įspūdingo dydžio pušys – jų viršūnės stiebiasi net į 33 metrų aukštį. Ne mažiau įspūdingi eglynai. Tokių pasak miškininkų, Lietuvoje daugiau nėra.„Čia yra tokia specifinė teritorija. Dirvožemis yra gana našus, pušys yra storos, aukštos, išsiskiria našumu. Jeigu pušyne būna 250–300 kubinių metrų hektare, tai čia yra 500 ir dar su trupučiu“, – teigė Dubravos miškų urėdijos specialistas ryšiams su visuomene Vytautas Ribikauskas.
Šioje teritorijoje 50 metų nevykdoma ūkinė veikla. Pasak miškininkų, paprastai į tokius rezervatus žmonės neįleidžiami. Tuo metu Pakaunės Dubravos miškuose įsikūrusį rezervatą, lydint girininkams, galima apžiūrėti.
„Mes galim matyti, kaip tvarkosi pati gamta. Matėt, kiek privirtusių medžių? Bet miškas išliko po visų kirvarpų antpuolių, po visų vėtrų. Dalis medžių žūsta, dalis atsiželdo, bet miškas be žmogaus puikiausiai išgyvena“, – tvirtina V. Ribikauskas.
Ketvirtadalį apyrubės teritorijos užima berželiais ir smulkiomis pušimis apaugusi aukštapelkė. Per ją miškininkai atnaujino taką – senąjį užsėmė jau keletą metų pelkėje kylantis vanduo.
Pusantro šimto metų turinčiame miške galima pamatyti retų rūšių paukščių, gyvūnų ir augalų. Žmogaus nepaliestas gamtos kampelis, pasak miškininkų, gražiausias pavasarį, kai pražysta pelkėje augantys augalai.
Loreta Mačiulienė
LTV naujienų tarnyba