Prieš šešetą metų susibūrę į profesinę bendruomenę – Apylinkių teismų teisėjų sąjungą (ATTS) – šalies apylinkių teismų teisėjai parodė, kad tokia sąjunga gali konstruktyviai ir rimtai dirbti. Ir nors pastaruoju metu siūloma jungtis su kita teisėjų profesine organizacija, kol kas apylinkių teisėjai ketina išlikti nepriklausomi.
Nors kai kurie kolegos iš aukštesniųjų instancijų teismų (ir net iš apylinkių teismų) į naujos sąjungos atsiradimą pradžioje žiūrėjo gana skeptiškai, tačiau laikui bėgant įsitikino, jog tai organizacija, sugebanti apginti apylinkių teismų teisėjų interesus, aktyviai dalyvauti įstatymų kūrimo procese, pateikti ne vieną konstruktyvų pasiūlymą įvairiais teisėjų korpusui opiais klausimais ir kuriant bei tobulinant įstatymus. „Reikšmingas pasiekimas, jog pagaliau vykdomojoje teismų savivaldos institucijoje, užtikrinančioje teismų ir teisėjų nepriklausomumą, – Teisėjų taryboje (TT) – apylinkių teisėjų interesus atstovauja jau 5 mūsų atstovai (anksčiau tebuvo tik 2 – aut. past.), – sakė dabar jau buvęs ATTS pirmininkas, šiuo metu valdybos narys Vytautas Krikščiūnas. – Teisėjų taryboje turėjo būti protinga proporcija, kad būtų atsižvelgta ir į mūsų interesus. Tuo labiau, jog būtent nuo apylinkių teismų, kurių, beje, daugiausiai, ir prasideda teisingumo vykdymas“.
Tolygus darbo krūvis Neseniai susirinkę į ataskaitinį susirinkimą apylinkių teismų teisėjai aptarė vis dar tebesitęsiančią teismų reformą – nuo 2016 metų sausio 1-osios apylinkių teismai bus apjungti teritoriniu-apygardiniu principu. Suskaičiuota, kad tokiu būdu bus galima tolygiau paskirstyti darbo krūvius, mobilesnė taps finansavimo sistema.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai gauta beveik 200 000 civilinių bylų, kurių didžiąją dalį teko nagrinėti apylinkių teismų teisėjams. Ant šių teismų teisėjų pečių gulė ir dar beveik 78 000 administracinės teisės pažeidimų bylų. Iš šiek tiek daugiau nei 21 000 baudžiamųjų bylų bent trečdalis jų nagrinėta apylinkių teismuose.
Į ATTS valdybą išrinkta Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelaitienė akcentavo, jog būtina siekti, kad darbo krūvis būtų sulygintas su apygardų teismų teisėjų darbo krūviais. „Šiuo metu mažieji teismai neša didžiulę naštą“, – antrino ir ATTS valdybos narė, Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė.
Taip pat susirinkime buvo aptartos ir teisėjų darbo užmokesčio bei pensijų dydžio problemos.
Kolegomis rūpinamasi
Daugelis teisėjų džiaugėsi, kad dalyvavimas ATTS veikloje ne tik padeda spręsti iškilusias problemas, bet ir paįvairina gana izoliuotą teisėjo gyvenimą. „Organizavome įvairių kultūrinių bei sporto renginių. Šiek tiek padėjome kolegai – Šiaulių apylinkės teismo teisėjui Alfredui Vilbikui išleisti knygą „Teismai ir teisėjai Lietuvoje (1918–2013)“, – vardijo per dvejus metus nuveiktus darbus V. Krikščiūnas. – Parėmėme žuvusios teisėjos šeimą (2014 metų spalį avarijoje žuvo Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė – aut. past.)“.
Birutė Plikynienė (teisėjos įgaliojimai pasibaigę suėjus amžiaus cenzui), iki šiol dalyvaujanti ATTS veikloje, tikino esanti sujaudinta, kad kolegos „nenurašė“ jos ir kitų jau nebedirbančių kolegų.“Džiaugiuosi, kad esu lygiateisė narė, – sakė B. Plikynienė. – Kai kartu visur dalyvauji, nesijauti niekam nebereikalingas, kaip neretai atsitinka išėjus į pensiją“.
Jungtis ar ne?
Gana ilgai apylinkių teisėjai diskutavo ir apie bendradarbiavimą, ir net susijungimą su Lietuvos Respublikos Teisėjų asociacija (TA). Šios asociacijos valdybos pirmininkas Ramūnas Gadliauskas, beje, visada dalyvaujantis ATTS renginiuose, siūlė apylinkių teisėjams įsilieti į jų veiklą. „Juk daug darbų buvo nuveikta dirbant bendrai“, – sakė R. Gadliauskas. Tačiau apylinkių teisėjai vieningai sutarė tik dėl bendradarbiavimo su TA. Tačiau lįsti po bendra vėliava sutiko ne visi. „Manau, kad nieko bloga, jei ir toliau gyvuos dvi bendradarbiaujančios teisėjų bendruomenės – svarbu, kad dirbsime ta pačia kryptimi. Juk du arkliai vežimą traukia geriau nei vienas“, – vaizdingai pritariantiems jungtis oponavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus.
Tad susirinkusieji liko prie nuomonės, kad ATTS kol kas lieka atskira organizacija, vienijanti tik apylinkių teismų teisėjus.
Ar kas nors keisis, parodys ateitis, nes ataskaitiname susirinkime, pasibaigus kadencijai, buvo išrinktas ir naujas ATTS pirmininkas, ir nauja valdyba. Į valdybą be senbuvių įsiliejo ir naujų veidų: tai gana energingi Nerijus Masiulis iš Akmenės rajono, Svajūnas Bliudsukis iš Skuodo rajono, Lina Tamulevičienė iš Vilniaus miesto apylinkės teismų ir kiti. Pirmininke išrinkta ilgalaikė ATTS pirmininko pavaduotoja, Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė.
