Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad išvarymas iš restorano žmogaus dėl to, kad jis dirba laikraščio redakcijoje, nėra diskriminacija.
Kai kurie teisininkai priimtą nuosprendį prilygino džino paleidimui iš butelio.
Prieš porą metų Biržuose įvykęs incidentas nuskambėjo toli už rajono ribų. Šalies žiniasklaidos priemonės rašė spaudoje, rodė televizijos laidose, kaip Biržų rajono savivaldybės narys Kęstutis Slavinskas, į restoraną užsukęs išgerti kavos, buvo iš jo išprašytas.
Kodėl kitų restorano lankytojų akivaizdoje jam buvo parodytos durys? Priežastis vienintelė - minėtas asmuo tuo metu dirbo laikraščio „Šiaurės rytai" redakcijoje. Šis motyvas jam buvo pasakytas labai aiškiai ir tai buvo vėliau patvirtinta ne viename teismo posėdyje.
K. Slavinską iš restorano išprašė padavėja Jomantė Mackonytė, klausydama savo darbdavio nurodymo. Tas darbdavys - biržietis verslininkas Edmundas Kazlauskas, kuriam priklauso restoranas.
Incidentas įvyko E. Kazlauskui priklau-sančiame restorane, esančiame Maironio gatvėje.
Dėl klientus „rūšiuoti„ sumaniusio verslininko veiksmų K. Slavinskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tačiau pirmiausia nukentėjo ne restorano savininkas, o jo pavaldinė. Darbdavio valiai paklususi mergina „užsidirbo“ baudžiamąją bylą.
Biržų rajono apylinkės teismas 2010 metų balandžio 1 d. paskelbė nuosprendį. Restorano padavėja J. Mackonytė pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 169 straipsnį dėl diskriminavimo. Ji buvo nubausta 420 litų bauda.
Sykiu teismas priėmė atskirą nutartį dėl E. Kazlausko veiksmų. Ji skambėjo taip: „Pranešti Biržų rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui, kad Edmundo Kazlausko atliktuose veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 169 str., požymių."
Ją pasirašė teisėja Nida Solovjovienė.
Pagal šį pranešimą balandžio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Netrukus Biržų prokurorai tyrimą dėl neaiškių priežasčių nutraukė. Kad šis sunkiai suvokiamas sprendimas buvo nepagrįstas, pripažino ir Panevėžio prokurorai.
Liepos 12 dieną Panevėžio apygardos prokuratūra panaikino Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Šleivaitės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Tąsyk panevėžiečiai savo kolegoms paaiškino, jog iš surinktų įrodymų matyti, kad J. Mackonytė K. Slavinską diskriminavo E. Kazlausko nurodymu.
Po metų, 2011-ųjų liepos 1 dieną, Biržų rajono apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį dar vienoje bau-džiamojoje byloje, susijusioje su diskriminavimu. Nuteistas buvo Edmundas Kazlauskas. Už nusikalstamą veiką verslininkui buvo skirta 1040 litų bauda.
Regis, šiose bylose buvo galima padėti tašką. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiai turėjo užkirsti kelią asmenims, bandantiems diskriminuoti tam tikra veikla užsiimančius žmones.
Šių metų lapkričio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas to taško vis tik neleido padėti.
Kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Badgonavičiaus, Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus, nusprendė E. Kazlauską išteisinti.
Nuosprendyje aiškinama, kad Baudžiamojo kodekso 169 straipsnis diskriminavimo už priklausymą socialinei grupei (darbo kolektyvui) nenumato. Teismo aiškinimu, šiame straipsnyje yra minima diskriminacija dėl socialinės padėties, bet, anot jo, socialinė padėtis neturi nieko bendro su socialine grupe, kurią sudaro grupė žmonių, susibūrusių bendrai veiklai.
„Socialinė padėtis ir socialinė grupė nėra tapačios sąvokos„, - teigiama nuosprendyje. Ir cituojamas lygių galimybių įstatymas: „Socialinė padėtis - tai fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai.“
Ar žurnalistinį darbą atliekanti redakcija, į kurią susibūrę tam tikrą išsilavinimą turintys ir atlyginimus gaunantys asmenys, nėra niekaip susijusi su socialine padėtimi?
Ar atsisakius suteikti paslaugas asmenims, motyvuojant, kad jie dirba tam tikro laikraščio redakcijoje, išties nėra diskriminacija?
Tuo linkę abejoti kai kurie teisininkai ir lygių galimybių žinovai.
Toks teismo nuosprendis, jų nuomone, gali turėti neigiamų pasekmių visuomenės gyvenime. Tokiu būdu lyg ir atrišamos rankos iš restoranų, kirpyklų, avalynės taisyklų ginti nepatinkančių įstaigų, įmonių, organizacijų narius.
Panevėžio apygardos prokuratūra galvoja apie minėtą teismo nuosprendžio skundimą kasacine tvarka. Tą patvirtino Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Dėl nuosprendžio skundimo svarsto ir Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Slavinskas. Jis „Šiaurės rytuose„ žurnalistine veikla nebeužsiima, bet, politiko įsitikinimu, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis svarbus ne tik jam, bet ir kitiems visuomenės nariams. „Jeigu vienas teismas pasisako vienaip, kitas - kitaip, svarbu išgirsti ir trečiąjį“, - teigia K. Slavinskas.
Rasa Penelienė
