Praėjusią savaitę Visuomenės sveikatos centro specialistai Šiaulių savivaldybei nusiuntė siūlymą tvarkyti miesto aplinką, šienauti pievas. Gyventojų skundai dėl nešienaujamų pievų kelia nerimą. Tačiau tik sveikatos priežiūros specialistams. Miesto valdžiai – nė motais: visą vasarą bus šienaujamos tik pievos, esančios prie gatvių, bei parkų ir skverų žolė.
Bijo atidaryti langus
Miesto gyventojai baiminasi, jog nešienaujamose pievose veisiasi ne tik erkės, bet ir blusos, kurių padaugėjo namų rūsiuose, smėlio dėžėse. Daugėja kiemuose ir širšių bei bičių, kurios dūzgia pievose. Veisiasi ir graužikai, platinantys klastingas ligas. Gvazdikų gatvės gyventoja Elvyra Valienė kreipėsi į „Šiaulių naujienų“ redakciją, sunerimusi dėl kaimyno, kuriam vakar teko kviesti greitąją medicinos pagalbą dėl paūmėjusios alergijos. Žmogus skundėsi, kad dėl aplink namą žydinčių pievų jau seniai gyvena mažai išeidamas į gatvę, bijo atsidaryti langus.
Gvazdikų takas, Lieporių gatvė – ištisi nešienaujamos žolės plotai. E. Valienė įsitikinusi, jog nešienaujamos pievos ypač vargina alergiškus žmones, nes neįmanoma nei langų atidaryti, nei į kiemą išeiti.
Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė patvirtino, jog tenka vasarą vežti žmones į gydymo įstaigą arba teikti pirmąją medicinos pagalbą dėl alerginių reakcijų. Ir tai nekeista, nes šiuo metu žydi pievos. Įvairiaspalvius žiedus skleidžia miglės, motiejukai, šunažolės, pašiaušėlis. Alergizuojantys augalai žydi iki pat rugsėjo mėnesio, todėl alergiškiems žmonėms medikų pagalbos reikia nuolat. Ypač tada, kai ima žydėti ypač alergizuojantys pievų augalai pelynas bei kietis. Alergines reakcijas sukelia ir grikių, dilgėlių, gysločių žiedadulkės, augalų žydėjimo metu besiskverbiančios net ir į patalpas.
Greitosios medicinos pagalbos medikams, anot gydytojos E. Kukaitienės, tenka skubėti ir pas žmones, ištiktus anafilaksinio šoko – gyvybei pavojingos alerginės reakcijos, kai žmonės ne tik tinsta, bet ir praranda sąmonę, gali uždusti.
Šiems žmonėms, sergantiems šienlige, ypač blogai, kai alergiją sukeliančių augalų žydėjimo metu dar ir karšta. Tada alerginės reakcijos pasireiškia dar aktyviau. Vaikų alergologė Regina Mačiulienė pataria karštą dieną kuo mažiau būti lauke, kai žydi pievos. Patariama ir kuo mažiau atidarinėti langus, nes žiedadulkės skverbiasi į patalpas. Grįžus iš lauko būtinas dušas, būtina plauti galvą, keletą kartų drėgnu skuduru šluostyti grindis.
Pievose knibžda gyvių
Visuomenės sveikatos centras ragina miesto Savivaldybę pjauti pievas ne tik dėl grožio. Žolė jau ištįsusi pusantro metro ir vaikas žolėje gali ne tik pasislėpti, bet ir pasiklysti. Taučiau braidyti po nešienautas miesto pievas gali būti ir pavojinga. Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus vedėja Edita Samulytė teigia, jog norint mažinti erkių populiaciją miesto pievas būtina šienauti. Dėl to Savivaldybė ir raginama šienauti mieste bujojančias pievas, nes gyventojų skundai, kad naminiai gyvūnėliai – katės ir šunys, iš lauko grįžta su viena ar net keliomis erkėmis, kelia nerimą. Tai, anot specialistės – puikus įrodymas, kad miesto pievose ir parkuose erkių pilna ir pavojus realus.
Deja, mieste erkių gausos stebėjimas neatliekamas jau keleri metai. Šiais metais tik Radviliškio rajono pievose erkės buvo renkamos, skaičiuojamos bei siunčiamos į Nacionalinę laboratoriją infekuotumui tirti dėl elichijų ir barelijų, sukeliančių Laimo ligą. Nuo šių metų erkių aktyvumo pradžios jau keturi šiauliečiai susirgo Laimo liga ir vienas – erkiniu encefalitu.
Tiesa, kai lauke karšta, erkės ne tokios aktyvios, nes joms reikia drėgmės. Tačiau jos puikiai veisiasi nušienautoje, tačiau neišvežtoje žolėje, o tai irgi neretai pasitaiko.
Žmonės pastebi, jog naminiai gyvūnai grįžta iš kiemo ir nešini... blusomis. Gamtininkas Stasys Gliaudys sako, jog tereikia, kad pievoje bėgiotų benamė katė, kurios kailyje dažniausiai bus blusų, ir jų pasklis ne tik žolėje, bet ir smėlio dėžėje. Blusos gali nušokti labai aukštai ir toli, tad lengvai patenka ir ant žmogaus, ir ant naminio gyvūno. Parsineštos blusos ima ne tik maitintis ir daugintis, bet ir kankinti namų šeimininkus.
Kasmet registruojamos ir blusų platinamos ligos. Jomis dažniausiai serga vaikai, nes jie ir užsikrečia dažniausiai. Uždrausti vaikams žaisti su benamiais gyvūnais sudėtinga, nes jie jų gaili, nori globoti ir net neštis namo. Blusų įkandimai sukelia niežulį, dėl to pradedama kasytis. Taip į organizmą patenka antrinė infekcija, nors žmogui dėl blusų įkandimų jau gali būti alinama nervų sistema, alergija.
Nusišienauk pats
Dėl nešienaujamų pievų „Šiaulių naujienos“ nesėkmingai bandė prisiskambinti Šiaulių merui Justinui Sartauskui. Pavyko pakalbinti tik Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėją Arūną Adomaitį. „Mes šienaujame viską, ką galime – tai yra plotai šalia gatvių, miesto parkai ir skverai“, - teigia vedėjas. Nors šiems vedėjo žodžiams gali paprieštarauti dažnas šiaulietis, matantis nešienautas Tilžės gatvės prieigas link Ginkūnų, kitų gatvių pakraščius, bujoja žolė ir parkuose.
Tačiau šį kartą gyventojai skundžiasi dėl daugiaaukščių namų teritorijų, o jų, anot vedėjo, Savivaldybė nešienauja jau nuo 2000-ųjų. „Valstybė tam reikalui neskiria lėšų, o Savivaldybė šienauti daugiabučių namų žaliuosius plotus lėšų neturi. Jau daugelis daugiabučių išsprendė šią problemą. Jei nori gyventi tvarkingai, šienauja patys, samdo žmogų, kuris ir šienauja“, - miesto valdžios nesugebėjimą apsitvarkyti ant gyventojų galvų verčia vedėjas.
Akivaizdu, jog miesto valdžios daugiabučių gyventojų rūpesčiai neslegia. Nes šiandien daugiabučiuose daugėja pagyvenusių ir vienišų žmonių, kuriems dar vienas mokestis už pievos šienavimą gali būti ir nebepakeliamas.
Gvazdikų tako gyventojai kenčia žydinčių ir bujojančių pievų, kuriose dauginasi kenkėjai, apsuptyje, o jų naikinimu susirūpino Visuomenės sveikatos centras, bet ne Savivaldybė.
