Likviduojamų dešimties apskričių viršininkų administracijų darbuotojai neskuba kreiptis į teritorines darbo biržas, gauna iki 5 mėnesių trunkančias vidutinio atlyginimo kompensacijas arba įsidarbina kitose valstybės įstaigose. Todėl ir panaikinus apskritis finansinė našta mokesčių mokėtojams ir šalies biurokratų skaičius beveik nesumažėjo. Apskričių panaikinimą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tikėjosi, kad valstybė sutaupys 30–35 milijonus litų.
Pabaiga – kada nors
Kada bus baigtas apskričių likvidavimas, dar neaišku. Nes apskritys turėjo 124 mln. Lt debitorinių ir 11,3 mln. Lt kreditorinių įsiskolinimų.
Tarkime, Marijampolės AVA turėjo 1,3 mln. Lt įsiskolinimą rangovams už Gelgaudiškio dvaro rūmų restauravimą. O Šiaulių AVA buvo skolinga 7,1 mln. Lt už įsigytą medicininę įrangą. Šios skolos, už kurias užmokės mokesčių mokėtojai, niekur nedingo, tik pakeis adresatus. Šiaulių AVA skolą perims Sveikatos apsaugos ministerija. Marijampoliečių skolą padengs arba Šakių rajono savivaldybė, arba Valstybės turto fondas.
Be to, kai kurios apskritys nebuvo baigusios savo bylų teismuose, neužbaigusios ir kai kurių ilgalaikių investicinių projektų, neperdavusios Turto fondui viso savo turto. Tad likvidacinių komisijų nariai turėdami darbo dar ilgai neišsiskirstys.
Pirmieji registruojasi mažiausiai uždirbę
Labiausiai nepasisekė apskrityse pagal darbo sutartis dirbusiems „samdiniams“. Jiems teko ieškotis darbo.
Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, darbo biržoje įsiregistravo tik 25 iš 115 nuo liepos 1–osios atleistų Kauno apskrities viršininko administracijos (KAVA) darbuotojų. Iš tiesų KAVA dirbo net 236 darbuotojai, tačiau 121 iškart perėjo dirbti į Žemės ūkio, Aplinkos bei Vidaus reikalų ministerijų padalinius ar į Kauno miesto bei rajono savivaldybes.
O kaip sekėsi tiems 25 kauniečiams, kurie ryžosi užsiregistruoti darbo biržoje? Tai įvairių buvusių KAVA padalinių specialistai, iš jų – trijų skyrių vadovai. Taip pat technininis personalas – vairuotojai, duomenų tvarkytojos, referentės, valytojos. Tiesa, iš jų iki rugpjūčio pabaigos pavyko įsidarbinti tik trims žmonėms.
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, į biržą kreipėsi tik 16 buvusių Šiaulių AVA darbuotojų – 6 vyrai ir 10 moterų. Dešimt žmonių – vyresni nei 50 metų.
Anot Šiaulių biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėjos Irenos Vaikutienės, pavyko įsidarbinti tik trims – valytojai, apsaugos darbuotojui ir inžinieriui.
Laukia, kol baigsis išmokos
O kur kiti? Gal ieško darbų savarankiškai?
Atrodo, kad jiems nėra kur skubėti. Pirma, ne visose apskrityse galima rasti darbo. Antra, kol kas gaunamos kompensacijos. Atleistųjų išeitinėms kompensacijoms valstybė skyrė apie 10 mln. litų.
Buvusios Telšių apskrities viršininko administracijos likvidatorius Vaclovas Vaičekauskas sakė, kad Žemaitijos sostinėje darbų trūksta ir taip lengvai neįsidarbinsi.
„Birželio pabaigoje iš Telšių AVA buvo atleisti 85 žmonės iš valstybės tarnybos, – pasakojo V.Vaičekauskas. – Iš jų 24 darbuotojai niekur nebuvo perkelti. Gauna kompensacijas. Likusius įdarbino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Regiono plėtros departamentas tapo Regiono plėtros skyriumi, pavaldžiu Vidaus reikalų ministerijai. Šiame skyriuje įdarbinti 4 žmonės. Vienas tapo švietimo inspektoriumi.
Kauno AVA likvidatorių grupėje dirbanti Genovaitė Marytė Buzienė sakė negirdėjusi, kad kam nors, dirbusiam administracijoje, būtų tekę emigruoti: „Ne, visi Kaune. Jei nedirba, Vidaus reikalų ministerija jiems kompensacijas moka pasibaigus mėnesiui. Kiek girdėti, dauguma įsidarbino Nacionalinėje žemės tarnyboje ar kitur“.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis informavo, kad biržoje užsiregistravo 21 klaipėdiškis, anksčiau dirbęs Klaipėdos AVA.
„O šiuo metu registruota tik 16, per tą laiką nuo liepos 1-osios gal darbą susirado“, – svarstė V.Andriušis.
Skaičius atrodo mažokas, nes Klaipėdos AVA iki liepos 1-osios dirbo 118 žmonių, o iš jų tik 40 iškart buvo perkelti į kitas valstybės įstaigas. Išmokoms ir kompensacijoms išleista apie 1 mln. Lt.
Tauragės AVA iš 150 darbuotojų atleista daugiau nei 70 žmonių. Kiti perėjo dirbti į Nacionalinę žemės tarnybą, Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, į Regiono plėtros skyrių prie VRM. Vienas žmogus tapo Vyriausybės įgaliotiniu, o dar keturi žmonės papildė Civilinės saugos padalinio gretas.
Marijampolės AVA iš 87 darbuotojų buvo atleistas 61 žmogus. O kiti irgi perkelti į valstybines įstaigas.
Lengviausia įsidarbinti Vilniuje
Utenos teritorinės darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Marytė Kirilovienė sakė, kad šiek tiek buvusių Utenos AVA darbuotojų vis dėlto registravosi biržoje. „Bet ne kažin kiek, – tvirtino M.Kirilovienė. – Per du mėnesius įsiregistravo tik 12 žmonių, iš jų 3 žemėtvarkininkai, 2 personalo darbuotojai, 2 buhalteriai, 2 vairuotojai ir dar keli įvairių specialybių žmonės. Įsidarbinti kol kas nepavyko nė vienam“.
Panevėžio darbo biržoje iki šiol įsiregistravę 42 buvę Panevėžio AVA darbuotojai.
Sėkmingiausiai buvę apskričių darbuotojai įsidarbina Vilniuje. Teritorinės darbo biržos duomenimis, Vilniaus AVA nuo liepos 1–osios atleido 240 žmonių. Prevencinė nedarbo programa vis dėlto taikyta tik 50 atleistųjų, nes 190 žmonių sugebėjo įsidarbinti kitose valstybės įstaigose. O galiausiai Vilniaus teritorinėje darbo biržoje įsiregistravo tik 21 Vilniaus AVA tarnautojas. Kol kas darbo neturi 17 įsiregistravusiųjų.
Tokie skaičiai. Bet tikroji ekonominė apskričių panaikinimo išraiška paaiškės tik tada, kai nuo liepos 1–osios bus praėję 5 mėnesiai. Būtent tada baigsis kompensacijų mokėjimas ir darbo neradę apskričių darbuotojai ims registruotis darbo biržose. Tada valstybė jiems vėl mokės. Tik šįkart jau bedarbių išmokas.
Statistika
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šalies apskričių viršininkų administracijose (AVA) dirbo 2378 žmonės.
Iš jų 1238 valstybės tarnautojai ir 9 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 1140 žmonių dirbo pagal darbo sutartis.
Per 70 proc. valstybės tarnautojų, plušusių apskričių administracijose, iškart buvo perkelti į kitas valstybės tarnybas.
Visai atleisti tik 377 žmonės. Mat nuo liepos 1-osios, kai buvo panaikintos apskričių administracijos, teko įsteigti 946 naujas pareigybes, atliekančias buvusių AVA funkcijas.
Romas Lazutka – Socialinių mokslų daktaras, profesorius:
Nors apskričių viršininkų administracijos panaikintos, jų funkcijoms perimti vis tiek žmonių reikia. Tas funkcijas vis vien reikės atlikti. Ar išlaidos toms funkcijoms sumažės? Tarkime, išlieka ir vaikų, senelių globos namai, buvę pavaldūs apskritims, gydymo įstaigos, mokyklos, žemėtvarkos reikalai. Algas vis vien teks mokėti. Pakito tik šių įstaigų ir tarnybų pavaldumas. Todėl galutinis ekonominis apskričių panaikinimo efektas neturėtų būti labai didelis. Tiesa, panaikinant apskričių viršininkų administracijas visi čia dirbę asmenys buvo atleisti. Vienus atleidžiant, galima į naujo pavaldumo įstaigas priimti savus. Per reformą lengva pakeisti žmones. Pertvarkomose įstaigose taip būna. Nors teisinamasi, kad pačių geriausių darbuotojų neatsisakoma. Tačiau ar būtina reorganizuoti įstaigą, kad atsikratytum dalies žmonių? Verčiau reikia konkretizuoti darbuotojo pareigas, įrodyti, kad tos pareigos nevykdomos, ir be jokios reorganizacijos iš darbo atleisti. Apskričių naikinimas buvo politinis šūkis – ten dirba biurokratai, dabar biurokratų bus mažiau. Niekas neskaičiuoja, kiek jų iš tikrųjų sumažėjo. Be to, darbo netekusiems asmenims tenka mokėti išeitines išmokas, vėliau – bedarbio pašalpas. Tiesa, nedarbo lygis neturėtų labai pakisti. Kiek apskričių viršininkų administracijose dirbo žmonių? Kiekvienoje vidutiniškai apie šimtą? O šalies nedarbo lygis – per 300 tūkstančių bedarbių. Didelio poveikio nebus. Kai daromos tokios reformos, visada giriamasi, kiek valstybė sutaupys, o kiek iš tikrųjų sutaupys, sunku pasakyti.
Olava STRIKULIENĖ
