Vyriausybei užsimojus jau šią vasarą panaikinti apskričių viršininkų administracijas, kol kas Seimui dar nepateiktas nė vienas įstatymas, kuris reglamentuotų naująją valdymo sistemą.
Reformos pradžia jau čia pat, tačiau Seimui dar nepateiktas nė vienas įstatymas, kuris turėtų reglamentuoti naują mūsų valstybės valdymo sistemą. Savivaldybių vadovai, nors ir sveikina reformos idėją, baiminasi, kad yra daug neaiškumų. Kai kurie jų mano, kad vietoje žadamo valdžios priartinimo prie vietos gyventojų sulauksime tik dar daugiau centralizacijos ir biurokratijos procedūrų. Po startinio šūvio – tyla Parlamentas dar pernai pritarė apskričių panaikinimui. Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė stebėjosi, kad iki šiol nieko daugiau nepadaryta.
„Viskas daroma skubotai, – įsitikinusi ji. – Nesulaukėme jokių įstatymų, kaip bus tvarkomasi po reformos. Neaišku, kaip bus perduodamos apskričių administracijų funkcijos. Seimui nepateiktas nė vienas Vyriausybės nutarimas. Neaišku, ar parlamentarai pritars tokiai reformai.“ Pasak V.Baltraitienės, kol kas apsiribota tik formaliu kai kurių įstaigų perdavimu savivaldybėms. „Kol kas aišku tik tiek, kad pasikeis švietimo, socialinių įstaigų steigėjai, bet paslaugos, kurios yra svarbiausios gyventojams, visgi bus atitolintos nuo gyventojų“, – mano parlamentarė. Beje, dar ne visos įstaigos žino, kaip pasikeis jų pavaldumas po reformos. Pavyzdžiui, Kauno valdžiai siūloma perimti Lietuvos zoologijos sodą, bet meras Andrius Kupčinskas ne kartą sakė, kad tai būtų per didelė našta miestui.
Nori paslaugų, o ne įstaigų
Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėja Vida Ablingienė mano, kad prieš reformą reikėjo iš anksto apsispręsti, kiek įstaigų bus patikėta savivaldybėms, ir išsiaiškinti, ar jų tiek reikės. „Būtų idealu, jei iki apskričių viršininkų administracijų reformos būtų reformuotas ir mokyk lų, socialinių paslaugų įstaigų tinklas – įvertinta, ar jų nėra per daug“, – kalbėjo ji.
Ignalinos rajono meras Bronis Ropė pastebi, kad formalus dabar apskrities valdžiai pavaldžių įstaigų perdavimas savivaldybėms atneš nemažai sumaišties. „Dabar mums norima formaliai perduoti pastatus su personalu ir fi nansavimo problemomis, bet daug geriau būtų, jei būtų skiriamos lėšos šių įstaigų paslaugoms, – mano jis. – Tada galėtume patys spręsti, kur teikti slaugos, našlaičių globos ir kitas paslaugas, svarstyti, ar neverta perduotas apskričių įstaigas patikėti privatiems paslaugų teikėjams, bažnyčiai.“
Neaiškus finansavimas
B.Ropė taip pat būgštauja, kad buvusios apskričių įstaigos dėl valstybinio fi nansavimo taps išskirtinės ir nebus įmanoma užtikrinti vienodų sąlygų visiems rajonų senelių, vaikų globos namams, slaugos ligoninėms ir kitoms įstaigoms.
„Vienos gaus valstybės fi nansavimą, o visada priklausiusios savivaldybėms tiek tikėtis negalės dėl skurdžių savivaldybių biudžetų, – aiškino B.Ropė. – Vadinasi, vieni vaikų globos namai turės išskirtines ir geresnes sąlygas nei visada savivaldybei priklausę namai.“ Be to, neaišku, koks bus perduotų įstaigų fi nansavimas kitais metais. „Savivaldybių vadovai Vyriausybei seniai siūlo svarstyti svarbiausius reformos klausimus, bet kol kas Vyriausybė mano, kad spėsime tuos klausimus aptarti ir vėliau“, – gūžtelėjo pečiais meras.
Žemėtvarkoje bus suirutė?
Nuo liepos mėnesio visus žemės reikalus kaimo teritorijose spręs Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, o savivaldybių atsakomybei bus paliktos tik miestų teritorijos. Kai kurie politikai ir merai būgštauja, kad tokiu būdu valdžia dar labiau nutols nuo gyventojų, nes žemėtvarkos reikalai bus sprendžiami sostinėje.
V.Baltraitienė įžvelgia ir daugiau pavojų. Pasak jos, sumanius naikinti apskritis paskubėta atleisti daugybę žemėtvarkininkų. „Seniūnijų žemėtvarkininkai geriausiai žinojo situaciją rajonuose, – aiškino V.Baltraitienė. – Neįsivaizduoju, kas be jų sugebės sutikrinti deklaruojamas žemes gauti ES paramą ir užtikrinti, kad ji pasieks tikrai tuos, kuriems labiausiai jos reikia.“ Parlamentarė taip pat mato pavojų skaičiuojant socialines išmokas kaimų gyventojams. „Joms gauti reikia pateikti žemės našumo balus, tad kas sugebės juos įvertinti? Manau, čia padaryta baisi suirutė“, – kalbėjo V.Baltraitienė. B.Ropė irgi abejoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba sugebės užtikrinti normalų žemės tvarkymo darbą rajonuose. „Savivaldybių asociacijos nariai siūlė pasirašyti sutartį, kad žemės tvarkymo funkcijas atliktų savivaldybės, o Nacionalinė žemės tarnyba tik prižiūrėtų mūsų darbą ir jį fi nansuotų, – sakė meras. – Kol kas šis pasiūlymas neišgirstas, tačiau manau, kad po metų Vyriausybė supras, jog mūsų idėjos buvo racionalios.“
Ministras ramina
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tvirtino, kad politikų ir merų būgštavimai dėl suirutės žemėtvarkoje, kai jos funkcijos bus priskirtos Nacionalinei žemės tarnybai, yra nepagrįsti. „Rajonuose bus Nacio nalinės žemės tarnybos skyriai, kurie ir užtikrins žemės valdymo reikalus“, – aiškino ministras. – Todėl žmonėms bus paprasčiau tvarkyti šiuos reikalus.“
Ministras nesutinka ir dėl to, kad valdžia labiau nutols nuo žmogaus. „Netiesa, kad sprendimus priiminės Vilnius, – viskas bus sprendžiama vietoje, – teigė K.Starkevičius. – Anksčiau atsakomybė buvo padalyta tarp apskrities ir savivaldybių valdžių, o žmogus turėjo vaikščioti nuo Kermošiaus pas Keipošių. Taip pat netikiu, kad žemės specialistų darbo efektyvumas nukentės dėl geroko jų etatų sumažinimo.“ K.Starkevičius pabrėžė, kad Nacionalinės žemės tarnybos skyrių darbą kontroliuos ministerijos auditoriai. „Bus paskirti penkių kraštų auditoriai, kurie teiks išvadas apie darbo efektyvumą“, – teigė jis.
Savivaldybėms – per didelė našta
Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas:
Turėtų būti aišku, kaip bus užtikrintas perimtų iš apskričių administracijų įstaigų fi nansavimas. Kai miestui buvo perduoti žemėtvarkos reikalai, liko tik penktadalis buvusio fi nansavimo. Tuo pat metu savivaldybių biudžetai šiemet sumažinti 40–50 proc. Taip pat būtina tartis su savivaldybėmis, kokios įstaigos bus joms priskirtos, o kokios liks pavaldžios valstybei. Be to, painiavos atneš tai, kad teritorijų valdymo klausimai rajonuose bus perkelti Vilniaus atsakomybei. Tai atitolins valdžią nuo žmonių.
Reforma sutaupyti nepadės
Alvydas Šedžius, buvęs Apskričių vadovų sąjungos prezidentas:
Nesuprantu, kam griauti sukurtą ir veikiančią struktūrą? Pakeitimus reikia daryti racionaliai. Čia sutaupyti neįmanoma, bus tik didesnių išlaidų. Vietoj plataus užmojo reformos būtų užtekę peržiūrėti ir perskirstyti funkcijas. Visa Europa eina regionų stiprinimo keliu, o pas mus žengtas žingsnis atgal.
Skuboti veiksmai gali atnešti žalos
Algis Krupavičius, politologas:
Iš esmės gerai, jei valdymas bus decentralizuotas. Tačiau blogai, kai reforma daroma priešokiais, tada kyla pavojus, kad politikai priskaldys malkų. Matau daug pavojų, kad po skubiai įvykdytų permainų turėsime dar labiau centralizuotą valdymo sistemą. Savivaldos sistema gali tapti labiau priklausoma nuo Vilniaus sprendimų, taip pat gali atsitikti, jog biurokratijos bus dar daugiau.
Saulius Tvirbutas
