Rusijos dujų gigantė „Gazprom“ šį mėnesį paskelbė, kad 2017 metais į Europą ir Turkiją pristatė rekordiškai daug dujų – iš viso 193,9 mlrd. kub. metrų. Tai 8 proc. daugiau už ankstesnį rekordą, kuris buvo užfiksuotas 2016 metais.
Tai ne tik finansinė pergalė kompanijai, kurios eksportas yra pagrindinis pelno šaltinis. Tuo pačiu tai politinė pergalė, pasiekta tokiu metu, kai Rusijos ir Europos Sąjungos diplomatiniai santykiai yra blogiausi nuo pat Šaltojo karo laikų.
Šie skaičiai „rodo didėjančią rusiškų dujų paklausą Europos šalyse ir, taip pat, šio tiekimo patikimumą reikiamu kiekiu“, sakė „Gazprom“ pirmininkas Aleksejus Mileris.
Tiekimas į Vokietiją ir Austriją pasiekė istorines aukštumas, eksportas į Prancūziją padidėjo 6,7 proc., palyginti su 2016 metais, rodo „Gazprom“ skaičiai.
Po virtinės tiekimą į Europą paveikusių Maskvos ir Kijevo krizių dėl gamtinių dujų Briuselis nustatė tikslą diversifikuoti savo energijos šaltinius. Tačiau rusiškų gamtinių dujų procentais išreikšta dalis Europoje pastaraisiais metais tik padidėjo ir dabar sudaro trečdalį visų ES suvartojamų gamtinių dujų.
Diversifikavimo tikslas dar didesnę svarbą įgijo kilus įtampai tarp Briuselio ir Maskvos dėl 2014 metais prasidėjusios Ukrainos krizės, kuri privertė nuogąstauti, kad Maskva dujų svertu naudojasi geopolitiniais tikslais.
Diversifikavimą tapo lengviau pasiekti išplėtojus suskystintųjų gamtinių dujų, kurios transportuojamos laivais, o ne vamzdynais, rinką. Tai sudaro sąlygas importuoti dujas iš Kataro ir net Jungtinių Valstijų.
Tačiau virtinė veiksnių padidino rusiškų gamtinių dujų suvartojimą. Kaip sakė naftos ir dujų analitikas Valerijus Nesterovas iš rusų banko „Sberbank CIB“, ES gamtinių dujų paklausa didėja dėl „ekonominio atsigavimo“ Europoje ir „konkurencingesnių“ dujų kainų, palyginti su anglių kainomis.
Tarp kitų paklausą didinusių veiksnių buvo šaltos žiemos, sumažėjusi dujų gavyba Europoje, pirmiausia – Olandijoje, ir atominių elektrinių uždarymas, pavyzdžiui, Vokietijoje.
V. Nesterovas šiais metais numato galimą Rusijos eksporto į ES sumažėjimą po rekordinių 2017 metų, tačiau sako, kad bendra tendencija nesikeis. „Gazprom“ tikriausiai išlaikys savo rinkos dalį Europos Sąjungoje“, – pažymėjo jis.
Didelė paklausa Europoje sudarė sąlygas „Gazprom“ padidinti gavybą po prastesnių pastarųjų metų rezultatų, kuriuos nulėmė jos dalies vidaus rinkoje mažėjimas ir Ukrainos rinkos netekimas. Ukraina, kuri buvo svarbi klientė, rusiškas gamtines dujas liovėsi pirkusi 2015 metais.
„Gazprom“ taip pat nori, padedant didelėms Europos kompanijoms, tiesti naujus dujotiekius, kurie padėtų išlaikyti Rusijos dalį rinkoje. Tačiau ES į tai žiūri nepatikliai.
Briuselis blokavo Rusijos projektą „Pietų srautas“, kuriuo siekiama palengvinti eksportą į Pietų Europos valstybes, ir priešinosi kitiems projektams, tokiems kaip „TurkStream“ dujotiekis per Turkiją ir „Šiaurės srautas 2“ (North Stream 2) per Baltijos jūrą, kurį „Gazprom“ vadina būtinu ateityje išaugsiančiai paklausai Europoje.
„Tarp Europos diplomatijos ir jos rinkos egzistuoja tam tikra šizofrenija. Rinka renkasi pigiausias dujas, ... o tai yra rusiškos dujos. Sakoma, kad Europa yra pernelyg priklausoma, bet nieko nebuvo padaryta tokiai padėčiai pakeisti“, – sakė Thierry Brosas iš Oksfordo energetikos studijų instituto.
„Galėtume sakyti, kad greičio apribojimo ženklai stovi, bet jie neefektyvūs, nes greitis netikrinamas. Yra reguliavimo mechanizmų, bet nėra kuo patikrinti, kad jų paisoma“, – pridūrė jis.
Ir Rusija nesitenkina vien vamzdynais. Neseniai ši šalis žengė didelį žingsnį į suskystintųjų gamtinių dujų rinką ir atidarė Jamalo suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Arktyje; šį projektą, padedant Prancūzijos naftos ir dujų kompanijai „Total“, finansavo Rusijos dujų gavybos įmonė „Novatek“. Per Jamalo terminalą dujos jūrų keliais bus tiekiamos į Europą ir Aziją.
Diversifikavimui Europos Sąjungoje trukdo paprastas dalykas, sakė Th. Brosas. Tam „reikia papildomų išlaidų ir klausimas yra toks: kas mokės?“
