Apsinuodijimo problemos, anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro edukologės Vidos Dubinskienės, kyla dėl to, kad dalis valgomų ir nuodingų grybų yra labai panašūs.
Be to, grybautojai dažnai vadovaujasi universaliais, tačiau ne visada teisingais patarimais, pavyzdžiui, kad nuodingi grybai nekirmija. Tiesa ta, kad kai kurie grybai gali būti nenuodingi bestuburiams, tačiau mirtinai pavojingi žmonėms.
„Tačiau žmonės apsinuodija ir valgomais grybais, nes prisirenka senų, ištižusių, sukirmijusių ar šalnų pakąstų grybų. Juose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro nuodingos medžiagos – lygiai tokios pačios, kaip ir gendant mėsai ar žuvims“, – apie galimus valgomų grybų pavojus kalbėjo V. Dubinskienė.
Trečdalis sunegalavusiųjų miršta
Nuodingiausi Lietuvoje augantys grybai – musmirės. Nuodams patekus į kraują, prasideda vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, sukyla aštrūs skrandžio skausmai, svaigsta galva, susilpnėja pulsas, šąla galūnės.
„Musmirės nuodija kepenis ir visą virškinimo traktą, naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Apsinuodijimo požymiai pasireiškia po kelių valandų, kai kuriais atvejais – net po paros ar dviejų, todėl kyla didelis pavojus žmogaus gyvybei. Laiku nesuteikus pagalbos, trečdalis apsinuodijusių žmonių po 3–15 dienų miršta“, – perspėjo visuomenės sveikatos edukologė V. Dubinskienė.
Viena musmirių – žalsvoji – mirtinai nuodinga. Jos poveikis organizmui priklauso nuo suvalgyto kiekio. Savo išvaizda ji panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius, todėl būtina skirti šiuos grybus. Suvalgius žalsvosios musmirės, po 8–24 valandų sutrinka kepenų veikla, skauda skrandį, maudžia krūtinę, taip pat vemiama, viduriuojama.
Viską reikia skubiai išvemti
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro edukologė V.Dubinskienė išskyrė du apsinuodijimų grybais atvejus: pirmu atveju žmogus sunegaluoja jau po pusvalandžio, o kitu sveikata pablogėja tik po paros ar vėliau.
„Pastaruoju atveju gydymas yra kur kas sunkesnis. Kilus kepenų ir inkstų komplikacijoms, žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti“, – kalbėjo specialistė.
Ji patarė grybus visuomet gerai išvirti, o jų nuovirą – išpilti. Taip iš grybo pasišalina daug nuodingų medžiagų, ir sumažėja apsinuodijimų rizika.
Jeigu vis dėlto buvo apsinuodyta, pirmiausia maistą reikia bandyti išvemti. Prieš tai jokiu būdu negalima gerti vandens, nes nuodingos medžiagos pateks į žarnyną. Tik kai žmogus išvemia maistą, galima išgerti apie 1–2 litrus šilto vandens, kruopų nuovirų, skysto kisieliaus, stiprios beržo, bruknių lapų arbatos.
„Labiausiai žmonės klysta, kai mano, kad negalavimas praeis savaime. Prasidėjus traukuliams, apie vėmimą negali būti nė kalbos. Vėmimo negalima sukelti ir tada, jei ištiko širdies priepuolis, prasidėjo traukuliai, esant trijų mėnesių nėštumui“, – kaip elgtis apsinuodijus mokė V.Dubinskienė.
Vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina kartu turėti ir grybus, kuriais, kaip manoma, buvo apsinuodyta.
Žalsvosios musmirės požymiai
Jaunos musmirės vaisiakūnis apgaubtas storu baltu apvalkalu ir panašus į besikalantį iš žemės kiaušinį. Vaisiakūniui augant, sutrūkęs apvalkalas lieka apatinėje koto dalyje ir apgaubia jo sustorėjusią dalį. Jaunų vaisiakūnių kepurėlės apačią dengia kita plėvelė – šydas, kuris vaisiakūniui augant atitrūksta nuo kepurėlės kraštų ir lieka ant koto lyg rinkis. Kepurėlės paviršiuje dažniausiai nebūna apvalkalo likučių – baltų lopelių, taškelių, karpelių.
Apsinuodijimas grybais Lietuvoje
2007 metais – 64 apsinuodijimų grybais atvejai.
2008 metais – 95 atvejai, iš jų 2 žmonės mirė.
2009 metais – 89 atvejai, iš jų 2 žmonės mirė.
2010 metais – 113 atvejų, iš jų 2 žmonės mirė.
Almutė Blaževičiūtė
