Ministras negailėjo pagyrų Kėdainių ligoninės vadovei Editai Vaškevičienei, kuri iš tiesų itin uoliai vykdo konservatorių valdžios planuojamus ir ligoninei nuleidžiamus visus sveikatos apsaugos sistemos reformos žingsnelius, nors gyventojams jie toli gražu ne visada atrodo palankūs. Tik štai koks likimas po šių reformų laukia Kėdainių ligoninės, po ministro vizito taip ir nepaaiškėjo. Nors iš pradžių aiškinęs, kad pavyzdžiui, Chirurgijos ir Priėmimo skyriaus paslaugos Kėdainių ligoninėje liks, vėliau ministras pradėjo traukti iš užanties visokius „bet“… Esą dabar reforma daroma, kad būtų pasiruošta ateities pandemijoms, o joms ne Priėmimo skyrių darbas yra svarbiausias…
Įdomu, kokia situacija
Kėdainių gydymo įstaigose apsilankius ministrui A. Dulkiui, buvo suplanuotas ir pusvalandžio trukmės susitikimas su žurnalistais, kuriam klausimus ministerijos atstovai prašė pateikti iš anksto.
Ministrui ligoninėje surengus susitikimą su gydymo įstaigų vadovais, Seimo nariais, savivaldybės atstovais ir kitais asmenimis, žiniasklaida buvo nepageidaujama. Taigi apie ką kalbėjosi ministras su ligoninės vadovybe, vietos ir Seimo politikais, matyt, didelė paslaptis, nes į šį susitikimą žurnalistams durys buvo užtrenktos. Tikriausiai, ne visuomenės reikalas, kaip bus sprendžiamos Kėdainių ligoninės problemos…
O dalindamasis įspūdžiais apie vizitą Kėdainių Pirminiame sveikatos priežiūros centre ir Kėdainių ligoninėje, ministras pridūrė, kad jam įdomu buvo iš arti pamatyti, kokia yra sveikatos priežiūros situacija mažesnėse ir vidutinėse savivaldybėse. Ir nors ministerijos nuleisti sprendimai didžiausius ir nemaloniausius pokyčius, susijusius su skyrių uždarymu, lemia būtent regionuose, o ne didmiesčiuose, vis dėlto, ministro teigimu, Kėdainių ligoninės vadovybė nemažai pokyčių inicijuoja ir pati.
„Man pasirodė svarbu, kad tada, kada mes turime daugybę problemų, Kėdainių ligoninės vadovai nestovi nuošalyje, o kalba ir patys sako, ką galėtų padaryti.
Savivaldybėje pasikeitė atsakingi už sveikatos klausimus žmonės, pirminėje priežiūroje turime naujų žmonių, taip pat ir ligoninės vadovė pakankamai nauja“, – kalbėjo A. Dulkys
Liks, bet…
Kėdainių ligoninėje radikalių pertvarkų reikalauja Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius. Nusidėvėjęs tiek morališkai, tiek fiziškai, jis jau ne vienerius metus buvo mėginamas prikelti antram gyvenimui. O finansavimo iš ministerijos sulaukta tik pažadų forma, bet ne realaus.
„Priėmimo skyrius yra labai aktualus, bet manau, kad viską išsispręsim eigoje“, – nedaugžodžiavo E. Vaškevičienė.
O koks bus tas Priėmimo skyrius, ministras taip pat kalbėjo aptakiai. Iš pradžių ramindamas, kad paslaugos ligoninėje liks, vėliau ėmė traukti visokius „bet“…
„Pagal skaičius, ką mes dabar matom, Kėdainiuose tikrai bus stacionarinė chirurgija. Klausimas tik yra, koks bus jos mastas. O nuo to priklauso ir Priėmimo skyrius“, – sakė A. Dulkys.
„Lietuvos mastu pagrindiniai ištekliai ir investicijos planuojamos taip, kad pasiektų ir pagerintų mūsų pasirengimą būsimoms krizėms, pandemijoms“, – kalbėjo ministras.
Paaiškėjo, kad 2022 m. Kėdainių ligoninė turėjo 1157 didžiųjų operacijų, todėl dėl Priėmimo-skubiosios pagalbos ir Reanimacijos stacionarių skyrių bent jau šiais 2023 metais baimintis nederėtų.
Norint skyrius išsaugoti, per metus turi būti atliekama mažiausiai 1 100 operacijos. Taigi turime „net“ 57 operacijomis daugiau, nei reikia.
Tiki, kad sugrįš
Statistika byloja, kad apie 40 proc. kraštiečių gydymo paslaugomis Kėdainiuose, panašu, netiki ir nepasitiki. Jie keliauja tiek rimtų bėdų spręsti, tiek konsultuotis ar smulkios pagalbos gauti į kitus miestus.
Žinoma, dalis iš tų 40 proc. nesirenkančių Kėdainių ligoninės yra reprodukcinio amžiaus moterys, kurios nori nenori turi vykti į Jonavą, Kauną ar kitus miestus, nes tik ten jomis gali pasirūpinti kompetentingi medikai. Būtent toks signalas dar tik ruošiantis skyriaus uždarymui ėjo ir iš pačios ministerijos – jų teigimu, tik atitinkamą skaičių gimdymų per metus priimantys medikai gali dirbti kompetentingai.
Vis dėlto A. Dulkys tiki, kad su naujosios direktorės ambicijomis į Kėdainių ligoninę pavyks susigrąžinti išsilaksčiusius pacientus. Žinoma, tik ne gimdyves.
„Šiai dienai pacientų daug, bet mane neramina, kad beveik 40 proc. Kėdainių gyventojų važiuoja įvairių paslaugų į kitus miestus.
Čia yra ta erdvė vadovui, kaip pasitelkus bendradarbiavimą ieškoti būdų, kaip susigrąžinti pacientus.
Matau perspektyvą, vadovų pastangas, dėl to atvažiavau jų palaikyti.
Jei jie ir toliau dės tokias pastangas, aš neabejoju, kad pacientai grįš į gydymo įstaigą“, – tik kada ir kaip tai galėtų įvykti, ministras neužsiminė.
Problemų sprendimas – garsiai kalbėti
Paklaustas, kaip reikėtų spręsti problemas tiek dėl medikų saugumo, tiek dėl agresyvių pacientų, tiek dėl psichologinį spaudimą darbe taikančių kolegų ar tiesioginių vadovų, ministras pateikė tiesiog unikalų pasiūlymą kaip spręsti šią problemą – paragino tiesiog garsiau kalbėti apie bėdas.
Tačiau medikų bendruomenė, saistoma daugybės draudimų bei susidurianti su itin dideliu visuomenės priešiškumu ir smerkimu, ypatingai po pandemijos, rodos, yra susitaikiusi ir visus kartėlius nuryja tyliai.
Nei medikų savižudybės, nei per Naujųjų metų sutiktuves ant grindų taškomi medikai kažkokių konkrečių sprendimų iš ministerijos, panašu, gali ir nelaukti.
Regis, kad vienintelis teisingas problemos sprendimas – incidentų paviešinimas, mat ministras negailėjo pagyrų Kėdainių ligoninės vadovei, kad ši nusprendė paviešinti medikės užpuolimo faktą ir kreiptis į pareigūnus. Lyg taip ir būtų vienintelis ir pagrindinis problemos sprendimo būdas.
„Visų pirma esu labai dėkingas vadovei, kad ji oficialiai kreipėsi dėl tyrimo ir įvykio nenutylėjo. Kalbantis su medikų bendruomene išgirstu, kaip jie sako, jog turėjo daug smurto atvejų – bet kur oficialūs tyrimai? Tylėdami padedame smurtautojams plėtoti tokias veiklas.
Mes, be abejo, galime patobulinti teisės aktų netobulumus, bet kalbant apie fizinio smurto atvejus svarbu, kad toks atvejis būtų paviešintas ir ištirtas“, – sakė A. Dulkys.
Jis pridūrė, kad nuo studijų laikų svarstoma įvesti mokymus būsimiems medikams, kaip tvarkytis su tokiomis situacijomis bei kaip tinkamai į jas reaguoti.
Vis dėlto apie tai, kaip medikai turi tvarkytis su mobingu, atsakyta nebuvo.
„Turime saugoti ir tausoti savo medikus. Mes tikrai turime jų ne tiek, kad galėtume jų negerbti, šią bendruomenę turime labai saugoti“, – gražiai reziumavo ministras.
Kaukės – ne visiems
Galima teigti, kad smulkmena sveikatos apsaugos ministro vizito metu matyti, kad Kėdainių ligoninėje besilankiusi delegacija, būdama gydymo įstaigos patalpose, po kaukėmis savo veidus dengė toli gražu ne visada.
LR Vyriausybės nutarime nurodoma, kad sveikatos įstaigų pacientų ir darbuotojų nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo tvarką nustato kiekvienos gydymo įstaigos vadovas atskirai.
Nors ant Kėdainių ligoninės durų aiškiausiai kabojo įspėjimas, jog ligoninės patalpose be kaukių vaikščioti yra draudžiama, šis draudimas, panašu, galioja toli gražu ne visiems.
Ko iš tiesų atvyko ministras?
Taigi, po ministro susitikimo paaiškėjo, kad Kėdainių ligoninės likimas taip ir lieka neaiškus. Ministras čia atvyko spręsti ne ligoninės ir ne pacientų problemų. Čia nuskambėjo aiškus perspėjimas – visa sveikatos apsaugos reforma sukama viena linkme – pasiruošti ateities pandemijoms, o visa kita, matyt, bus kaip bus.
Beje, tai ir aiškus ženklas ligoninėms darbuotojams – jei kas nors nepatenkintas ligoninės vadovės E. Vaškevičienės darbo metodais, nepasitenkinimą turi pasilaikyti pats sau, mat šioji turi konservatorių ministro A. Dulkio palaikymą, kuris į Kėdainius ir atvyko tik tam, kad apie tai garsiai visiems praneštų.
