Pakeisti savo naudojamą slaptažodį dukart per metus – tik vienas iš „Google“ sąraše esančių patarimų, kaip apsisaugoti nuo internetinių sukčių.
Daugelis interneto vartotojų kenčia nuo nepageidaujamų laiškų (spam). Sukčiai vis daugiau dėmesio skiria populiariausioms interneto paslaugoms, tokioms kaip „Gmail“, „Facebook“, „Yahoo“ ir „Hotmail“. Jie įsilaužia į vartotojų sąskaitas ir tuomet siunčia tam tikrus pranešimus nukentėjusiojo kontaktų sąraše esantiems asmenims, tikėdamiesi, kad šlamštas bus veiksmingesnis, kadangi jis keliauja iš pažįstamo asmens.
Šiuo metu dažniausiai pastebimas apgaulės būdas, kuomet iš pavogto asmens „Gmail“ ar „Facebook“ paskyros siunčiamas pranešimas visiems jo draugams, jog neva tikrasis sąskaitos savininkas „užstrigo“ užsienio šalyje ir prašo draugų paskolinti tam tikrą pinigų sumą. Daugelis, praradę savo paskyras ,taip ir nesupranta, kokiu būdu sukčiai jas pasisavino.
„Google“ pateikia keletą elementarių atvejų, kaip galėjo būti pasisavinti vartotojų prisijungimo duomenys. Dažniausiai taip nutinka dėl „phishing“ tipo atakų ar kenkėjiškos programinės įrangos, kuri išsaugo visus kompiuterio vartotojo klaviatūra įrašomus duomenis. Būna atvejų, kuomet „programišiai“, įsilaužę į internetinį puslapį, gauna visų vartotojų prisijungimo duomenis ir el. pašto adresus, kurių slaptažodžiai dažnai būna tokie pat, kaip ir panaudoti tame puslapyje, teigia ekspertai.
Kartais blogų kėslų turintiems asmenims tiesiog pasiseka ir jie atspėja slaptažodžius. Ne kartą buvo akcentuojama, jog neverta rinktis tokių slaptažodžių kaip „12345“ ar „slaptažodis“, tačiau to nepaisoma ir „programišiai“ lengvai gauna priėjimą prie naivių vartotojų sąskaitų. Galima remtis vienu iš pagrindinių patarimų – naudoti sunkiai atspėjamą slaptažodį ir jį po kiek laiko keisti. Tokiu atveju galima lengvai apsisaugoti nuo nemažai aukščiau išvardintų pavojų.
Vienas iš bendrovės„Webroot“ darbuotojų Andrew Brandtas pasidalino savo patirtimi: „Aš esu „saugumo nuoboda“ (angl. security nerd) ir keičiu savo slaptažodžius keturiskart per metus. Taip pat tam naudoju programinę įrangą, kuri sugeneruoja naujus slaptažodžius ir primena man, kada atėjo laikas pakeisti seną slaptažodį.“
A. Brandtas naudoja „Webroot“ programą, tačiau ji yra mokama, tuo tarpu galima rasti ir nemokamų alternatyvų, kaip „LastPass“ ar „Keepass“. Jis taip pat pataria nenaudoti to paties slaptažodžio keliose itin svarbiose paskyrose. Pasak jo, tai lyg domino kauliukai – kritus vienam, iš eilės krenta ir visi likusieji.
„Google“ saugumo sąrašą sudaro 18 pagrindinių saugumo internete patarimų, ir kiekvienas, besirūpinantis savo duomenimis, turėtų šį sąrašą bent jau permesti akimis.
Justinas Grinius
