Prieš dvejus metus klaipėdietė Svetlana Tereščenko parduotuvėje netyčia sudaužė kiaulę taupyklę. Nebrangią – tekainavusią vos šešis litus.
Užtat tai, kuo šios kiaulės istorija virto šiandien, valstybei gali „kainuoti“ naujus įstatymus. Arba betvarkę, rašo „Respublika“.
Uždarė ir užrakino
Kiaulė taupyklė dužo 2006-ųjų rugsėjo 25 dieną vienoje uostamiesčio parduotuvėje. Prie netyčia ją užkliudžiusios S.Tereščenko atskubėjo parduotuvės vedėja ir pareikalavo atlyginti nuostolius. Moteris atsisakė, pareikalavo parodyti taisykles, kurios numato, jog reikia susimokėti už netyčia sugadintą prekę.
Į ginčą įsijungė ir parduotuvėje dirbę apsaugos darbuotojai – 1982 metais gimę Lauras Lukšas ir Vitalijus Getautas. Pasak S.Tereščenko, vyrai ją nuvedė į patalpą be kėdžių ir langų, užrakino ir pralaikė daugiau kaip pusvalandį. Apsaugos darbuotojų teigimu, jie pakluso parduotuvės vedėjos nurodymams, kuri pareiškė, kad rašys pareiškimą policijai. Esą laukiant policijos S.Tereščenko ir buvo uždaryta.
Vėliau klaipėdietė apkaltino apsaugos darbuotojus neteisėtu laisvės atėmimu ir kreipėsi į teismą. Už patirtą šoką ir neteisėtą įkalinimą pareikalavo atlyginti žalą. Ją įvertino 30 tūkst. litų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas moters skundą iš dalies patenkino. L.Lukšui ir V.Getautui skirtos nedidelės piniginės baudos, iš jų solidariai priteista S.Tereščenko 2 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti, dar tiek pat – už teisininko paslaugas.
Apsaugos darbuotojai su verdiktu nesutiko ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Šis jų skundus atmetė. Tada vyrai pasibeldė į paskutinės instancijos – Aukščiausiojo Teismo (AT) – duris.
Neseniai AT paskelbė savo nutartį, kuria L.Lukšas ir V.Getautas buvo visiškai išteisinti.
Prilygino valstybės tarnautojams
Teismas pripažino: S.Tereščenko išties buvo atimta laisvė. Tačiau, pasak AT, Klaipėdos teismai neįvertino fakto, kad tai padarė ne privatūs asmenys, o savo pareigas vykdantys apsaugos darbuotojai.
Nutartyje konstatuojama, jog už neteisėtą laisvės atėmimą atsako tik privatūs asmenys. Tuo tarpu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už tai atsako tik tuomet, jei veikė kaip privatus asmuo.
„Iš bylos duomenų matyti, kad abu nuteistieji priskirtini valstybės tarnautojui prilygintų asmenų kategorijai“, – štai toji AT išvada, po kurios už galvos griebėsi teisininkai ir pradėjo džiūgauti saugos paslaugas teikiančių firmų vadovai.
AT dar pabrėžė, jog apsaugos darbuotojai turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją ir perduoti jį policijai. Visgi, pasak teisėjų, šiuo atveju apsaugos darbuotojai persistengė. Mat netyčia sudaužyta kiaulė – tai ne nusikaltimas. Tai – civiliniai santykiai.
AT nuomone, L.Lukšo ir V.Getauto veiksmų negalima traktuoti ir kaip piktnaudžiavimo ar tarnybos pareigų neatlikimo, nes „prieš nukentėjusiąją nebuvo panaudota jokia fizinė prievarta, jai laisvė atimta tik maždaug pusvalandžiui“. Teisėjų žodžiais, daugiausiai, ką galbūt padarė apsaugos darbuotojai – drausminis nusižengimas.
Liejo džiaugsmą...
Šiuo teismo verdiktu jau džiaugiasi saugos paslaugas teikiančių firmų atstovai. Visų pirma – saugos tarnybos „Eurocash 1“, anksčiau besivadinusios „VP Sauga“, vadovybė. Šioje įmonėje dirba L.Lukšas su V.Getautu.
Netrukus po teismo nutarties netgi buvo išplatintas pranešimas, kuriame cituojamas „Eurocash 1“ direktorius Vytautas Labeckas.
„Šis AT sprendimas mums yra svarbus ir moraline, ir teisine prasme. Pirmiausia, ši nutartis išteisino mūsų darbuotojus, kurie nepažeidė jokio įstatymo, o tik atliko savo pareigą. Antra, AT teisėjai pabrėžė, kad saugos tarnybų pareigūnai yra valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, o tai leidžia konkrečiau apibrėžti jų teises bei pareigas“, – pranešime džiugiai „kalba“ V.Labeckas.
...ir nerimą
Tačiau ne visi nusiteikę taip džiugiai. Pavyzdžiui, uostamiesčio teisme S.Tereščenko gynęs advokato padėjėjas Jurijus Martinaitis visai nesidžiaugia. Ko dabar?
J.Martinaitis pripažįsta dar nespėjęs susipažinti su AT nutartimi. Bet faktas, kad teismas prilygino apsaugos darbuotojus valstybės tarnautojams, jį nustebino. Ir sukėlė neramių minčių.
„AT formuoja praktiką. Įtvirtinus tokią nuostatą, kad jie prilyginami pareigūnams, kai kas gali neteisingai tai suvokti ir pradėti piktnaudžiauti. Kiek žinau, anaiptol ne visi apsaugos darbuotojai turi atitinkamą išsilavinimą“, – sakė advokato padėjėjas.
Kad ir, pasak jo, šiuo atveju: apsaugos darbuotojai sulaikė moterį, kuri nepadarė jokio nusikaltimo. Gali sulaikyti, jei nusikaltimas įvykdytas, tačiau čia juk tebuvo civilinių santykių reikalas. Tad jie negalėjo imtis veiksmų, kokių ėmėsi.
J.Martinaitis neatmetė, kad dabar, mojuodami šia AT nutartimi, apsaugos darbuotojai gali pasijusti visagaliais. Kodėl ne – juk jie prilyginti policijos pareigūnams ir kitiems.
„O jie ir taip dažnai jaučiasi bebaimiais. Yra daug atvejų, kai žmonės sumušami ir pan. O juk sulaikymas nuo sumušimo skiriasi. Jie turi teisę sulaikyti, bet ne mušti. Policijos pareigūnai yra apmokomi, paruošiami, jų veikla griežtai reglamentuota – skirtingai nuo apsaugos darbuotojų“, – svarstė J.Martinaitis.
Bus visokių atvejų
Buvęs ilgametis policijos darbuotojas, komisaras, dabar advokato praktika besiverčiantis Vilius Žilionis nelinkęs piešti ateities tokiomis niūriomis spalvomis.
Jo žodžiais, apsaugos darbuotojai vadovaujasi Asmens ir turto apsaugos įstatymu, kuriame numatytos jų teisės. Viena iš jų – pažeidimą padariusio asmens sulaikymas ir perdavimas policijai. Tačiau tai reikia daryti nedelsiant. Kitas dalykas – kada pareigūnai atvažiuos.
„Matyt, valstybės tarnautojams juos prilyginęs AT mano, jog kai kuriais atvejais jie išties vykdo tokias funkcijas. Juk šiuo atveju nebuvo nei jėgos panaudojimo, nei įžeidinėjimų, nei kratos atlikimo prieš žmogaus valia, kas būtų neteisėta. O prireikus apsaugos darbuotojai netgi gali panaudoti specialiąsias priemones“, – tvirtino V.Žilionis.
Jo teigimu, kai apsaugos darbuotojai dirba saugomuose objektuose, jų funkcijos tam tikrais atvejais tokios kaip ir policijos pareigūnų.
Nevykdyti savo funkcijų jie negali. Visgi, advokato nuomone, kiekviena atskira situacija gali būti įvertinta skirtingai. Ir anaiptol ne kiekvienu atveju gali būti pripažįstama, kad apsaugos darbuotojai vykdė valstybės tarnautojų funkcijas.
Yra teisės – turi būti ir pareigos
Kęstutis Čilinskas,
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys
Lietuvoje dabar dažnai skiriasi įstatymo leidėjo ir teismo pozicijos. Teismas pradeda formuoti tokią kaip ir savo teisinę sistemą, nuostatas, kurios nesuderinamos su įstatymo leidėjo pozicija. Gal Lietuva pavirs tokia valstybe, kur klausimas, ar apsaugos darbuotojas yra valstybės tarnautojas, sprendžia ne politikai, o teismas.
Privati saugos tarnyba saugo parduotuves, bet lygiai taip pat gali saugoti kokį mafijos bosą, kitą užsakovą. Bet kas į ją gali kreiptis ir gauti tą paslaugą.
Bet jeigu jau apsaugos darbuotojai prilyginami valstybės tarnautojams, įstatymų leidėjai atsižvelgs į tokią poziciją. Ir jeigu Seimas su ja sutiks, aišku, reikės jiems nustatyti ir visas pareigas. Deklaruoti pajamas, ką jie saugo, pranešinėti atitinkamoms institucijoms, kas užsakovas, kada, kur ir ką jie vežė ir pan.
Nes jeigu jau jie tarnauja valstybei – o valstybė tai mes visi – tauta turi teisę žinoti jų pajamas, užsakovus, kaip lėšos paskirstomos. Jei jau tai valstybės tarnyba, turi būti nustatyti atlyginimai, pajamos ir taip toliau. Iš to teismo sprendimo Seimas turės nustatyti apribojimus, pareigas ir atsakomybę, kurie taikomi visiems valstybės tarnautojams.
Nes negali būti taip: kai reikia lengvatų kaip išteisinimo, tai tada - tarnautojas, o kai reikia atlikti pareigas, deklaruoti pajamas bei kitus dalykus – tai tada jau nebe tarnautojas.
Tomas Beržinskas
