„Apple“ vadovas Timas Cookas įsitraukė į jau kelis mėnesius besitęsiančius viešus ir aštrius debatus su vyriausybės pareigūnais dėl savo bendrovės sprendimo apsaugoti išmaniųjų telefonų „iPhone“ vartotojų duomenis patikima šifravimo sistema. Sukrtas algoritmas taip saugiai užrakina asmenines nuotraukas, SMS žinutes ir kitus duomenis, kad prie jų faktiškai negali prieitį nė pati „Apple“. Tuo tarpu teisėsaugos pareigūnai, tarp jų Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Comey, skundėsi, kad teroristai ir nusikaltėliai tuo šifravimu gali naudotis kaip skydu.
Trečiadienį „Apple“ atsidūrė vyriausybės taikiklyje dėl „iPhone“, kuriuo naudojosi vienas iš užpuolikų, pernai gruodį šaudžiusiu į žmones San Bernardino mieste Kalifornijoje. Vienas federalinis tiriantysis teisėjas liepė „Apple“ sukurti programą, kuri padėtų federaliniams tyrėjams ištraukti duomenis iš to telefono – ne tiesiogiai įveikiant šifravimo kodą, o išjungiant kitas apsaugos priemones, neleidžiančias per daug mėginimų atspėti telefono vartotojo slaptažodį.
„Apple“ gali per penkias dienas apskųsti šį nurodymą, atverdama duris teisiniam procesui, kuris, pasak ekspertų, gali iš esmės pakeisti technologijų bendrovių ir vyriausybės institucijų santykius Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje.
Pavojus privatumas
„Tai iš tiesų rimtas klausimas apie vyriausybės galią perkurti produktus, kuriais mes naudojamės“, – sakė Vašingtono universiteto teisės profesorius Ryanas Calo, duomenų saugumo ir privatumo ekspertas.
Daugelis pagrindinių pasaulio technologijų bendrovių, kaip „Facebook“, „Microsoft“, „Twitter“ ir „Yahoo“, buvo įtartinai tylios dėl trečiadienį kilusio ginčo, nors kai kurios IT grupės paskelbė pranešimų, palaikančių „Apple“ poziciją.
„Google“ vadovas Sundaras Pichai taip pat išreiškė palaikymą „Apple“ vėliau tą dieną paskelbtose keliose „Twitter“ žinutėse.
„Spaudimas bendrovėms atverti galimybes kibernetiniam šnipinėjimui gali sukelti pavojų vartotojų privatumui“, – rašo S.Pichai, pridūręs, kad šis atvejis „gali tapti nerimą keliančiu precedentu“.
Nors technologijų bendrovės anksčiau yra pasisakiusios prieš vyriausybės vykdomą didelio masto elektroninį šnipinėjimą, JAV prezidento Baracko Obamos administracija pastaruoju metu stengėsi užsitikrinti IT milžinių pagalbą kovoje su terorizmu. Kelios firmos neseniai atsižvelgė į administracijos prašymus savanoriškai prisidėti prie kovos su teroristų propaganda socialiniuose tinkluose.
Pilietinių teisių organizacijos perspėjo, kad ginčo dėl San Bernardino bylos padariniai gali būti reikšmingi ne vien „Apple“.
„Tokiu būdu bendrovė prašoma sukurti skaitmeninį defektą, konstrukcijos ydą, savo produktuose“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Demokratijos ir technologijų centro vadovė Nuala O'Connor, kurios organizacija kritikavo vyriausybės vykdomą sekimą. Savo pranešime ši nevyriausybinė organizacija perspėjo, kad kitos bendrovės ateityje gali sulaukti panašių paliepimų.
Kitos grupės argumentavo, kad vyriausybės pergalė gali įkvėpti Kinijos ir kitų šalių režimus pateikti panašių reikalavimų suteikti prieigą prie išmaniųjų telefonų duomenų. „Apple“ parduoda milijonus „iPhones“ Kinijoje, tapusioje šios bendrovės antrąja didžiausia rinka.
„Ši byla paveiks kiekvieno žmogaus privatumą ir saugumą visame pasaulyje“, – sakė San Fransiske įsikūrusios skaitmeninio privatumo aktyvistų organizacijos „Electronic Frontier Foundation“ teisininkas Lee Tienas.
Teisinis pagrindas
Teisėjo paliepimas bendrovei „Apple“ susijęs su vienu XVIII amžiaus įstatymu, kuriuo vyriausybė remiasi, reikalaudama privačių subjektų pagalbos teisėsaugos darbui. „Apple“ taip pat yra užginčijusi vieną federalinį kratos orderį, išduotą tiriant vieną narkotikų bylą Brukline.
Tačiau „Apple“ vykdydavo ankstesnius teismo paliepimus, pagrįstus 1789 metų „Įstatymu dėl visų teismo nurodymų“ (All Writs Act), nors bendrovė argumentuoja, kad anksčiau aplinkybės būdavo kitokios.
Pasak ekspertų, ši byla veikiausiai bus perduota apeliaciniam teismui, bet abi pusės atrodo nusiteikusios ginti savo tiesą visuomenės akyse ne mažiau atkakliai negu prieš teisėją.
Federalinių pareigūnų paliepimas „yra jiems strategiškai labai svarbus, tai neabejotina“, sakė buvęs JAV Teisingumo departamento teisininkas Robertas Cattanachas, dabar užsiimantis kibernetinio saugumo bylomis advokatų kontoroje „Dorsey & Whitney“. Pasak jo, vyriausybė veikiausiai stengėsi užsitikrinti tik ribotą pagalbą tiriant masinių žudynių bylą, pašiurpinusią šalį.
Tačiau „Apple“ vadovas T.Cookas pareiškė, kad įvykdžius tokį reikalavimą būtų sukurtos „užpakalinės durys“, leidžiančios apeiti bendrovės naudojamą šifravimo algoritmą.
„Jeigu vyriausybė galės pasinaudoti Įstatymu dėl visų teismo nurodymų, kad jai taptų lengviau atrakinti jūsų „iPhone“, ji įgytų galią prieiti prie kiekvieno žmogaus įrenginio, norėdama perimti jo duomenis“, – T.Cookas rašo atvirame laiške. Jis taip pat prašė gerbti teisėsaugą ir reiškė pasipiktinimą dėl šaudymo San Bernardine.
Rinkodaros ypatumai
Vis dėlto T.Cookui gali nelikti kitos galimybės, tik bylinėtis, žinant jo plačiai paviešintus įsipareigojimus apsaugoti vartotojų duomenis. Šią nuostatą „Apple“ vadovas padarė bendrovės rinkodaros strategijos dalimi, pabrėždamas skirtumus su kitų bendrovių, tokių kaip „Google“ ir „Facebook“ politika – pavyzdžiui, siūlyti reklamą, atsižvelgiant į vartotojų veiklą internete.
„Apple“ dabar negali sau leisti „būti matoma daranti kažką, dėl ko jos produktai taptų mažiau saugūs“, sakė Wendy Patrick, dėstanti verslo etiką San Diego valstybiniame universitete.
„Manau, kiekvienas suvokė, kad šis klausimas bręsta, o „Apple“ visada žinojo, kad turės jį atremti, atėjus laikui“, – pridūrė ji.
Vis dėlto toks „Apple“ elgesys gali nepatikti vartotojams, kurie labiau vertina nacionalinį saugumą negu privatumą. Neseniai atlikta viešosios nuomonės tyrimų instituto „Pew Research Center“ apklausa rodo, kad 82 proc. suaugusių amerikiečių laikosi nuomonės, kad vyriausybės vykdomas įtariamų teroristų sekimas yra priimtinas. „Apple“ poziciją trečiadienį jau sukritikavo respublikonų kandidatu į prezidento postą siekiantis taptis milijardierius Donaldas Trumpas ir televizijos „Fox News“ apžvalgininkai.
Tačiau tik 40 proc. „Pew“ apklausos respondentų sakė, kad vyriausybei būtų priimtina šnipinėti JAV piliečius. Tas tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik trys ketvirtadaliai suaugusių amerikiečių mano, jog „labai svarbu“ turėti galimybę kontroliuoti, kas gali rinkti jų asmeninę informaciją.
