Kategoriški draudimai saugomose teritorijose statyti individualaus naudojimo bei kaimo turizmui skirtas sodybas ir atstatyti buvusias malūnų užtvankas - nėra teisingas kelias.
"Draudimai galėtų būti taikomi tik ribotam vietovių skaičiui", - pabrėžė Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis išvažiuojamajame komiteto posėdyje, kurio metu apžiūrėta didžiausią žuvitakį šalyje turinti Kavarsko hidroelektrinė.
Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo siekiama išsiaiškinti rekreacinės infrastruktūros plėtros galimybes ir problemas saugomuose objektuose.
Posėdžio dalyviai buvo prieš kategoriškus draudimus, siūlydami projektus vertinti pagal pritaikymą kiekvienai konkrečiai vietai, atsižvelgiant į aplinką - reljefą, augmeniją, tos vietovės etnografiją.
Daugiau atsakomybės ir teisių siūlyta suteikti rajonų architektams ir vietos savivaldai, kurie yra geriausiai susipažinę su konkrečios vietovės ypatybėmis. Šiai nuomonei pritarė ir UAB "Achema" Hidrostotys direktorius Jonas Jakučionis.
Posėdžio dalyvių nuomone, už savavališkas statybas įstatyme reikėtų tiksliai nurodyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, taip pat - ir įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų atsakomybę.
Viena iš pagrindinių užsitęsusių aplinkosaugos specialistų ir investuotojų į statybas rekreacinėse zonose nesutarimų priežasčių - nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų statomos mažosios hidroelektrinės. Tipiškas pavyzdys - jėgainės ant Virvytės upės, suniokojusios upę ir jos fauną.
Tuo tarpu lankydamiesi Kavarsko mažojoje hidroelektrinėje, aplinkosaugos atstovai konstatavo, kad ši jėgainė įrengta pagal visus gamtosaugos reikalavimus, su moderniu, didžiausiu šalyje žuvitakiu.
Pasak išvažiuojamame posėdyje dalyvavusio Aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Bezaro, "projektas yra tikrai geras, nes čia hidroelektrinė pastatyta, panaudojus seną užtvanką ir laikantis aplinkosaugos reikalavimų".
Šaliai, besirengiančiai tapti Europos Sąjungos nare, itin aktualūs tampa sandraugos reikalavimai apie 12 proc. elektros energijos poreikių pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kitos ES direktyvos primena, kad investuojantys į šią veiklą privalo paisyti gamtosaugos reikalavimų.
"Achemos grupės" valdoma "Achema" Hidrostotys į 1,5 MW galingumo Kavarsko hidroelektrinę investavo beveik 10 mln. litų, iš kurių apie 12 proc. kainavo žuvitakio įrengimas.
Pirmasis šios hidroelektrinės veiklos sezonas parodė, kad jis pasiteisino - ties Anykščių užtvanka pastebėtas didelis žiobrių susitelkimas.
Siekdama elektros energijos gamybai panaudoti kuo daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, "Achemos grupė" pradėjo naują - pirmojo vėjo jėgainių parko projektavimą. Numatomas jo galingumas - 60 MW.
Bendrovei "Achema" Hidrostotys šiuo metu priklauso Kavarsko ir Pastrėvio mažosios hidroelektrinės.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 50 mažųjų hidroelektrinių. Jos pagamina apie 3 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Iš viso iki 2010-ųjų visos vandens jėgainės (mažosios ir didžiosios) turėtų pagaminti iki 500 mln. kWh elektros.
ELTA
