Dėl ekonominio sunkmečio gali strigti aplinkos užterštumo sveikatai pavojingu asbestu stebėjimas.
Kaip trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendinant Vyriausybės nutarimą dėl asbesto šalinimo, patvirtintas Išorinės ir darbo aplinkos užterštumo asbestu stebėsenos 2009-2013 metais vykdymo aprašas. Stebėseną koordinuoja Higienos institutas prie SAM.
Pasak SA ministro Algio Čapliko, iki šiol Lietuvoje nebuvo sistemingai kaupiama informacija apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę, kiekį, buvo nežinomos labiausiai užterštos vietovės, o dabar esą aiškiai nustatyti asbesto šalinimo iš aplinkos prioritetai ir darbų apimtys.
Kaip BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijoje, už asbesto šalinimą konkrečiose teritorijose yra atsakingos savivaldybės. Higienos instituto tyrėjai pagal patvirtintą aprašą esą "iš mokslinio požiūrio" galėtų apžvelgti savivaldybių surinktą medžiagą apie asbestą.
Institutas taip pat turėtų koordinuoti informacijos apie asbesto keliamą pavojų darbuotojų sveikatai darbo aplinkoje rinkimą, atrinkti asbesto mėginius objektuose ir juos identifikuoti, tirti oro užterštumą asbestu. Tačiau, anot ministerijos, neaišku, ar tam krizės akivaizdoje atsiras lėšų.
Užterštumo asbestu stebėsena numatyta pernai balandį Vyriausybės patvirtintoje asbesto šalinimo programoje. Joje taip pat planuota nuo 2011 metų iš dalies finansuoti asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų investicinius projektus, per trejus metus tam numatyta skirti 14 mln. litų.
Anksčiau skaičiuota, jog programos įgyvendinimui 2008-2013 metais iš viso reikės daugiau kaip 22,6 mln. litų.
Asbesto šalinimo iki 2013 metų programoje numatytas Aplinkos ministerijos dalyvavimas. Pastaroji, kaip nurodoma programos priemonėse, turi remti visuomenės sveikatai nesaugių asbesto turinčių gaminių šalinimą iš aplinkos, įskaitant finansinės, teisinės, informacinės paramos organizavimą.
Cheminėms medžiagoms ir ugniai atsparus, blogai garsą ir šilumą praleidžiantis, nesunkiai ir nebrangiai išgaunamas asbestas anksčiau buvo plačiai naudojamas statybų, pramonės, energetikos, transporto srityse, buityje. Asbesto esama stoguose ir sienose, šilumos ir vamzdynų šilumos izoliacijoje, vėdinimo ir kituose įrenginiuose.
Nuo 1961 metų Lietuvoje buvo sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos, 1992 - 2002 metais po 3-4 tonas asbesto kasmet į šalį buvo atvežama iš užsienio. Šios kenksmingos medžiagos yra beveik visose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šilumų trasose.
2005-aisiais uždrausta į Lietuvą, kaip ir į kitas Europos Sąjungos, šalis, įvežti, taip pat jose gaminti ir naudoti produkciją, turinčią asbesto.
Asbestas kenksmingas žmogaus sveikatai, sukelia vėžinius susirgimus. Dėl kenksmingų savybių 1976 metais asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip vėžį sukelianti medžiaga (kancerogenas).
Mokslininkų duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų plaučio vėžio atvejų, iš jų apie 50 gali būti sukelti asbesto. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia tik po 20-30 metų.
Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda statinius ar gaminius ardant ar apdorojant - tuomet pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos, kurios lyg adatėlės susminga į žmogaus kvėpavimo takų audinį.
