Lapkričio 14 d. Seimo Plenariniame posėdyje į darbotvarkę skubos tvarka buvo įtrauktas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto svarstymas, kuriame numatyta žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse funkciją iš Aplinkos ministerijos perduoti Žemės ūkio ministerijai.
„Toks kolegų žingsnis mane labai nustebino. Kodėl skubos tvarka bandoma „prastumti“ įstatymus, kurie valstybei visiškai nenaudingi? Aplinkos ministerijos parengtos žvejybos kvotų skyrimo taisyklės neabejotinai biudžetui atneš papildomų pajamų ir užtikrins teisingas konkurencines sąlygas, todėl man nesuprantamas noras daryti viską taip, kad gerai būtų tik saujelei žvejų verslininkų“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Kada anksčiau už kvotų skyrimo tvarką buvo atsakinga Žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą (2012 m.) ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejas pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Valstybės kontrolės nuomone, tokia kvotų skyrimo tvarka vidaus vandens telkiniuose gali riboti kitų ūkinių subjektų teisę užsiimti žvejyba, į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti nei būtų galima surinkti skiriant kvotas konkurso būdu.
Konkretūs pavyzdžiai: iš aplinkos ministro įsakymu patvirtinto 41 vandens telkinio, kuriame 2012 m. buvo leidžiama specializuota seliavų žvejyba, 20 vandens telkinių seliavų žvejyba skirta be konkurso, o 21 konkurso būdu. Skiriant kvotas konkurso būdu, žuvų išteklių naudotojai pasiūlė nuo 13 iki 80 kartų daugiau lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, nei būtų skirta be konkurso.
2013 m. gaudyti ungurius leista 51 upelyje. Iš jų konkurso būdu žvejybos kvotos skirtos 17 vietų, už kurias žvejai pasiūlė nuo 100 iki 10 000 Lt. Tuo tarpu likusiuose 34 upeliuose žvejybos kvotos buvo skirtos be konkurso, už pačią žvejybos vietą nemokant nei cento.
Žvejojant stintas Nemuno žemupyje be konkurso stintų vietas laimėję asmenys už žvejybos vietą taip pat nieko nemoka. 2013 m. iš 105 stintų žvejybai skirtų tinklų, 40 (geriausių vietų) buvo paskirta be konkurso. Likusios stintų žvejybos vietos konkurso būdu buvo laimėtos siūlant iki 2000 Lt.
Atsižvelgdama į tai, Valstybės kontrolė kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, kuri pradėjo tyrimą dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugelis kvotų skyrimo taisyklių punktų prieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Svarstant Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, buvo pasiūlyta žvejybos kvotų skyrimo funkciją vidaus vandenyse deleguoti Aplinkos ministerijai. Pasiūlymui Seimo nariai pritarė ir š. m. birželio 20 d. buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame buvo aiškiai atskirta ministerijų kompetencija ir visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos vienai institucijai – Aplinkos ministerijai.
Aplinkos ministerija parengė Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių projektą ir jį suderino su Konkurencijos taryba. „Nauja tvarka sukurta taip, kad skirstant kvotas bus atsižvelgiama į tai, ar seniai žvejojama tame plote, ES paramos panaudojimas, priklausymą vietos žvejų asociacijoms ir kt. principais. Žinoma, vis tiek atsiranda tokių, kurie nori žvejoti nemokamai. Turbūt tam ir naujos pataisos? – stebisi V. Mazuronis.
Tačiau lapkričio 14 d. LR Seimo Plenariniame posėdyje skubos tvarka buvo įtrauktas Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto svarstymas, kuriame numatyta vėl grąžinti žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse funkciją Žemės ūkio ministerijai.
