„Pradeda lįsti, kad galbūt kai kokie saitai vienų su kitais yra pramonės ir ministro ar kitų“, - penktadienį Seime spaudos konferencijoje pareiške urėdijų pertvarkai nepritariančios socialdemokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Juozas Olekas. K.Navickas BNS nurodė, jog savo ryšį su giminaičiu jau yra atskleidęs, be to, pusbrolis įmonėje yra samdomas vadovas, o ne bendrovės savininkas.
„Mano santykius su pusbroliu dėl viešų ir privačių interesų deklaruoti nėra prievolės. Pats laisvanoriškai tą deklaruoju, kad nekiltų abejonių, suteikdamas instrumentą visuomenei stebėti, ar mano sprendimai nebus susiję su pusbrolio verslu“, - BNS sakė K.Navickas. Pasak jo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai (VTEK) buvo deklaravęs pusbrolio veiklą, bet paskui įrašą pašalino. „Man pasakė, kad nereikia to daryti.
Tada deklaravau ministerijos interneto svetainėje“, - kalbėjo K.Navickas. Vasario 15 dieną K.Navickas paskelbė, kad pusbrolis Mindaugas Kasmauskis yra vienos žinomiausių Latvijos įmonių grupių, „Latvijas Finieris“, antrinės bendrovės Lietuvoje „Likmerė“ vadovas. Bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad šiuo metu įmonėje dirba 85 darbuotojai, jos metinė apyvarta viršija 12 mln. eurų.
Paklaustas, ar nepavėlavo su prisipažinimu, kuris viešai paskelbtas vasario 15-ąją, o reforma konstruojama jau ne pirmą mėnesį, ministras BNS teigė, kad šią informaciją buvo pateikęs anksčiau. „Reikėtų atsekti, kada tą informaciją buvau įdėjęs į VTEK. Tai buvo gerokai anksčiau“, - sakė K.Navickas. Paklaustas, kodėl išbraukė informaciją iš deklaracijos, K.Navickas tvirtino, kad tai jam rekomendavo VTEK. „Mano pusbrolis to verslo nevaldo. Jis yra samdomas direktorius latvių įmonės ir jie apdirba tik beržą – gamina fanierą“, - aiškino ministras.
„Neturiu labai artimų santykių su tuo žmogumi“, - pridūrė ministras. Registrų centro duomenimis, vienintelis „Likmerės“ akcininkas yra „Latvijas Finieris“, o M.Kasmauskis yra įmonės generalinis direktorius.
Aplinkos ministras pabrėžė, kad informaciją apie giminystę paviešino tik gavęs pusbrolio sutikimą. „Jis neprieštaravo. Iš esmės mes neturime ką slėpti“, - aiškino K.Navickas. Jis taip pat norėtų, kad santykius su medienos verslu deklaruotų ir miškų reformos priešininkai. „Būtų gerai, kad reformos priešininkai taip pat deklaruotų savo sąsajas su medienos verslu – tada turėtume daug geresnį paveikslą. Jeigu miškų urėdijų darbuotojai ar vadovaujantys asmenys taip pat turi akcijų ar verslą, susijusį su medienos prekyba, tai tie santykiai ypatingai labai svarbūs. Būtų gerai, kad tie žmonės tai atskleistų“, - tvirtino K.Navickas. Jis tikisi, kad informacija apie jo giminaitį, dirbantį medienos versle, „neturėtų paveikti reformos eigos“.
„Šiame etape, kai kalbame apie įmonių sujungimą, nekalbame apie prekybą mediena ir tvarkos keitima. Miškų reforma nesusijusi su medienos gamyba niekaip“, - pabrėžė ministras. Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus Lietuvoje pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.
Socialdemokratai nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitą urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25-60 tūkst. hektarų valstybinių miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos.
Parlamentarų J.Oleko ir Rimanto Sinkevičiaus pateiktos Seimui Miškų įstatymo pataisos taip pat numato, kad strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės – ekonominės veiklos tikslams nustatyti prie Generalinės miškų urėdijos turėtų būti sudaromas nepriklausomas patariamasis organas, kurio sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras.
