Tai – artimiausių keleto metų tikslas: iki 2018 m. pabaigos Lietuvoje turėtų nebelikti nemokamai dalijamų plastikinių maišelių, o pačių ploniausių vienkartinių prekių maišelių turėtume sunaudoti bent perpus mažiau, nei dabar.
Šio tikslo numatoma siekti ne draudžiant naudoti šiuos maišelius, o šviečiant ir informuojant, skatinant lietuvius rinktis labiau aplinką tausojančias alternatyvas – daugkartinio apsipirkimo krepšius, gaminius iš bioskaidžių medžiagų, popieriaus ir kartono pakuotes.
Tai padaryti Lietuvą įpareigoja ne tik Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos direktyva (ES) 2015/720 dėl lengvųjų plastikinių maišelių naudojimo sumažinimo. Šiai didelio masto aplinkosaugos iniciatyvai Aplinkos ministerija numato imtis aktyvių informacinių priemonių, sudominti ir įtraukti šalies visuomenę, ypač vaikus ir jaunimą.
„Atsakymų į klausimą, kuo pakeisti, regis, nepakeičiamu žmonių buityje tapusį plastikinį maišelį, reikėtų ieškoti drauge su visuomene. Susidomėjęs, į sprendimų paiešką įsitraukęs vartotojas – sąmoningesnis ir atsakingesnis“, – mano aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
– Kokia šiuo metu padėtis mūsų šalyje – kiek ir kokių plastikinių pirkinių maišelių sunaudoja lietuviai? , – paklausėme aplinkos ministro.
– Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, padėtis pas mus nėra iš prastųjų. Direktyva numato, kad 2019 m. sunaudotų lengvųjų plastiko maišelių kiekis vienam asmeniui turėtų neviršyti 90, o po dešimties metų – 40 plastikinių maišelių – čia kalbame apie lengvuosius plastikinius maišelius, kurių sienelės storis 15 – 50 mikronų. Tai – dažniausiai maišeliai su tinklų logotipais, skirti susidėti pirkiniams.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, pirkėjas per metus sunaudoja vidutiniškai 39 tokius maišelius, tad pagal šį rodiklį neviršijame netgi artimiausiam dešimtmečiui nustatytų reikalavimų. Neaktualus Lietuvoje ir Direktyvos reikalavimas, kad šie maišeliai nebūtų dalijami nemokamai: beveik visose prekyvietėse jie parduodami , ir tai taip pat yra tam tikra besaikį jų naudojimą ribojanti priemonė.
Draudimas nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius būtų netaikomas plonyčiams vienkartiniams pirkinių maišeliams, kurių sienelės plonesnės kaip 15 mikronų.
Šių maišelių, kurie būtini higienos tikslais arba pateikiami kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė, siekiant išvengti maisto švaistymo, pakeitimo alternatyvų kol kas nėra. Nemokamai dalyti tokius maišelius galima neprieštaraujant Direktyvos reikalavimams. Tačiau būtent šių maišelių naudojimas Lietuvoje yra palyginti didelis – vienas žmogus per metus sunaudoja vidutiniškai 230 – 260 maišelių.
Prekybos įmonių pastebėjimu, nepaisant dalies tokių maišelių atsisakančių pirkėjų sąmoningumo, plonyčių maišelių sunaudojimas vis dar nuosekliai auga, ir tai verčia susirūpinti: kaip tik šie vienkartiniai maišeliai labiausiai kenkia aplinkai, nes išpakavus pirkinius jie pirmiausia nukeliauja į atliekas ir smarkiai užteršia gamtą.
Todėl nuspręsta aktyviai viešinti šią problemą, atkreipti žmonių dėmesį į maišelių daromą žalą aplinkai ir skatinti rinktis aplinkai draugiškesnes pakuotes.
– Sutikite: kažkada būtent prekybininkai mus, pirkėjus, įpratino kiekvieną smulkią nefasuotą prekę dėti į atskirą plastikinį maišelį. Kokių iniciatyvų imasi prekybos įmonės dabar, kai šį besaikį naudojimą reikia stabdyti?
– Džiugu, kad prekybos įmonių atstovai, kuriuos vienus pirmųjų supažindinome su Direktyvos reikalavimais, aktyviai pritaria siekiui mažinti perteklinį plastiko gaminių naudojimą ir jau yra nemažai nuveikę. Atidesni pirkėjai prekybos centruose ant pakuotėms skirtų stovų jau pastebi specialius lipdukus, skatinančius susimąstyti, ar tikrai apsiperkant reikia dar vieno maišelio. Prekybos įmonės pateikia ir įvairių pirkinių krepšio alternatyvų: ekologiškų popierinių ar iš greitai suyrančių medžiagų ir perdirbto plastiko pagamintų krepšelių, iš medžiagos pasiūtų daugkartinio apsipirkimo krepšių – tiesa, jos brangesnės, nei plastiko maišeliai.
Be abejo, kad sparčiau keistųsi visuomenės vartojimo įpročiai, pirkėjui turi būti patogu, turėtų atsirasti jam patrauklus plastiko pakaitalas, reikėtų pasiūlyti didesnę įvairovę priimtinų maišelio alternatyvų. Manau, tai dar iki galo neatrasta niša vietos verslui – juk Lietuvoje turime stiprią popieriaus, kartono, pakuočių gamybos pramonę. Turėtų veikti visa sistema – kaip motyvuoti žmogų ir ką jam pasiūlyti vietoje plastikinio maišelio – netgi tiems atvejams, kai pakuodami skystį išskiriančius ar didelio svorio produktus negalėtume naudoti popierinių maišelių.
Alternatyvos plastikui problema aktuali ir tarptautiniu mastu: kol kas nesugalvota, kokia kita medžiaga galėtų būti tokia universali – patogi bei saugi vartotojui, ganėtinai pigi, greitai suyranti, tausojanti aplinką. Tačiau pažangios Europos valstybės, kaip Liuksemburgas, Šveicarija, mus lenkia veikiausiai ne technologijų, o visuomenės sąmoningumo, socialinės atsakomybės lygiu.
Tad pirmiausia turėtume ugdyti ir šviesti visuomenę, skatinti plastiko maišelių Lietuvoje naudoti kuo mažiau. Todėl įvairiomis akcijomis, socialinėmis reklamomis ir kitomis paveikiomis priemonėmis ketiname rodyti plastiko daromą žalą ekosistemoms ir skatinti rinktis aplinką tausojantį pirkinių maišelį.
– Tiesdamas ranką link rulono su plonyčiais vienkartiniais plastiko maišeliais, pirkėjas apie šio gaminio žalą gamtai dažniausiai nesusimąsto arba netgi nieko nežino. Priminkite, kuo pavojingos plastiko atliekos?
– Plastiko atliekos, tarp kurių didžiausią dalį užima pirkinių maišeliai, jau ir pas mus smarkiai pažeidžia įvairias ekosistemas, labiausiai – vandens. Į vandenį patekusiomis plastiko atplaišomis minta ir springsta žuvys, su jomis ši šimtmečius nesuyranti atlieka patenka į mitybos grandinę, taigi yra grėsmė, jog pateks ir į žmonių organizmus. Perdirbti plastiką brangu, deginant išsiskiria nuodingos medžiagos, o natūraliai ši medžiaga gamtoje suyra net per 500 – 1 tūkst. metų.
Tad pirmas žingsnis, kurį turėtume žengti kaip atsakingi vartotojai – savo namų ūkyje smarkiai mažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Galiu teigti jau ir iš asmeninės patirties: įpratus nešiotis daugkartinio naudojimo pirkinių krepšį, įprotis pirkti maišelius išnyksta labai greitai.
Iki siektino rezultato mums dar toloka – tarkime, suomiai, danai per metus sunaudoja vos 10 lengvųjų plastiko maišelių, o lietuviai – vidutiniškai keturis kartus daugiau. Tačiau stebėdamas po prekyvietes vaikštinėjančius pirkėjus, su džiaugsmu pastebiu, kad žmogus, kuris išsiruošia apsipirkti su daugkartiniu pirkinių maišeliu, jau nebėra retenybė.
Esu tikras: realu bent perpus sumažinti plastiko maišelių naudojimą, tačiau reikia, kad keistųsi žmonių mąstysena, vartojimo įpročiai. Tai – mūsų artimiausių metų tikslas. Glaudžiai bendradarbiaujame su prekybininkais, tad netrukus prekybos centruose pirkėjai jau matys ir girdės aktyvią socialinę reklamą, raginančią vienkartinių plastikinių maišelių naudoti mažiau ir rinktis draugiškesnį aplinkai apsipirkimo būdą.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija.
