„Tyrimo metu nustatyta, kad yra du atvejai, kai tarnybinės patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams ir vienas atvejis, kai patalpos buvo nuomojamos žmonėms, nesusijusiems su sistema. Daugeliu atveju tarnybinių patalpų paskirtis buvo keičiama į gyvenamųjų patalpų paskirtį ir jos buvo nuomojamos. 44 atvejais tokios patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams ir keturis kartus išnuomotos kitiems asmenims, nesusijusiems su dabartine sistema“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė M.Norbutas.
Anot jo, nuomos sutartys neretai buvo sudarytos mažesne nei rinkos kaina.
„Eilėje sutarčių nebuvo perskaičiuojamas nuomos mokestis pagal Vyriausybės patvirtintą formulę. Buvo atvejis, kai buvo nuomojama ne pagal šią formulę, bet pagal socialinio būsto formulę, kuri leidžia skaičiuoti mažesnį nuomos mokestį“, - kalbėjo M.Norbutas.
Pasak M.Norbuto, patalpų nuomos ir rinkos kainos dažnai skiriasi nedaug, tačiau tai priklauso nuo vietos, kur tos patalpos yra. Pavyzdžiui, Vilniuje jos buvo išnuomotos už 100 eurų per mėnesį.
Aplinkos viceministro teigimu, taip pat buvo neaiški patalpų nuomos atrankos sistema.
„Urėdijų darbuotojai kreipdavosi dėl būsto, bet nenurodydavo priežasčių, kodėl jiems jų reikia, todėl neaišku, kaip buvo atsirenkami asmenys. Taip pat nėra išrašų, kokiu turtu disponuoja konkretus darbuotojas, ar tas turtas yra netoli nuo jo darbo vietos, girininkijos, kokia yra socialinė padėtis tos šeimos, kuriai suteikiamos tos patalpos. Normalios atrankos nebuvo“, - kalbėjo M.Norbutas.
BNS paklaustas, ar buvo bandoma plačiau tirti urėdijų veiklą, viceministras teigė, kad tai padaryti būtų sudėtinga.
„Čia turėtų būti atliekamas sudėtingas tyrimas. Jei mes matome kokius nors pažeidimus ar mums pranešama apie tai, mes tikriname faktus, bet šiuo metu kitokio tyrimo nėra. Mes galime tik daryti prielaidas, bet priemonių patikrinti tam tikruose etapuose yra labai sudėtinga. Jei net Specialiųjų tyrimų tarnyba nesugeba tam tikrų dalykų patikrinti, tai mes tuo labiau. Šiuo metu kaip tik norime sukurti sistemą, kad nebūtų erdvės galimiems piktnaudžiavimo atvejams“, - BNS sakė M.Norbutas.
Ministerijos atstovai negalėjo pateikti bendro pažeidimų skaičiaus, taip pat negalėjo pasakyti, kuriose urėdijose pažeidimų nustatyta daugiausiai.
Aplinkos ministerija gegužę pradėjo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar pagrįstai miškų urėdijų patalpose nuomojami tarnybiniai butai.
Šiuo metu urėdijų tarnybinės gyvenamosios patalpos išnuomotos 195-iems dabartiniams, du – buvusiems darbuotojams, vienas - kitiems asmenims, o dar 69-ios yra laisvos. Be to, 26 dabartiniams ir 44 buvusiems darbuotojams bei 4 kitiems asmenimis išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 42 miškų urėdijos ir Generalinė miškų urėdija. 2018 metais bus pradėta urėdijų pertvarka, pagal kurią turėtų būti įkurta viena Valstybinė miškų urėdija su 25 regioniniais padaliniais.
Seimas liepą priėmė Miškų įstatymo pataisas, numatančias daug ginčų visuomenėje sukėlusią urėdijų pertvarką.
Tikimasi, kad po reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė - kasmet būtų sutaupoma 10 mln. eurų įmonės ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.