Vismantas Žuklevičius
Håkano ir Teri Lee Erikssonų ūkio dirbami laukai žaliuoja Mälaren ežere plūduriuojančioje vienoje iš trijų salų – Färingsö’ne. Nors ūkininkų sodybą juosia miškai ir čia tvyro ramybė, kurią vasaros metu drumsčia tik žemės ūkio technikos garsai, sostinė Stokholmas pasiekiamas vos už 30 kilometrų. Erikssonai puoselėja savo ūkį ir tikina, kad gamtai jokio nuostolio nedaro – visos atliekos perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Ir susidaro įspūdis, kad toks aplinką tausojantis mąstymas būdingas kiekvienam švedui.
Mėšlą pakeitė kompostavimo aikštelė
Grūdinės kultūros, arklininkystė ir šienas arkliams – tai Erikssonų ūkio veiklos sritys, iš kurių jie gauna pajamų. Taip pat jie augina šiltnaminių daržovių, žirnių, aliejinių augalų. Ūkininkai stengiasi, kad kasmet bent 25 proc. dirbamos žemės būtų palikta pūdymuoti. „Aplinką tausoti galima ir stambiame tradiciniame ūkyje“, – vesdamas aprodyti laukus pasakojo Håkanas ir pridūrė, kad aplinkosaugai nebūtinai reikia papildomų išlaidų, atvirkščiai – iš jos galima uždirbti!
Ūkininkai prieš maždaug aštuonetą metų atsisakė auginti kiaules. Pasak jų, kiaulininkystė nėra rentabili ūkio šaka. Tačiau ištuštėjus kiaulių fermoms, švedo ir amerikietės šeimai reikėjo pasukti galvas ir vėl ieškoti natūralių trąšų šaltinio, kol galiausiai nusprendė statyti kompostavimo aikštelę.
Dauguma ūkiui reikalingų organinių trąšų, laikomų aikštelėje, kurios įrengimas kainavo 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų), gaunama iš arklių mėšlo, šiaudų, durpių, išvartų, šakų. „Ūkis gali gaminti iki 5 tūkst. tonų komposto“, – ekologine trąšų alternatyva džiaugėsi H.Erikssonas.
Atliekų tvarkymo mokestis Švedijoje kainuoja apie 40 kronų (16 Lt) už 1 m3 . Už 20 m3 konteinerio turinio palikimą kompostavimo aikštelėje mokama apie 800 kronų (300 Lt), tačiau komposto išvežimo į laukus ir tręšimo išlaidas atperka komposte esantis azotas ir fosforas. Erikssonai ir kiti Švedijos ūkininkai sako mokantys tik už mineralines trąšas, nes tręšimas organinėmis trąšomis jiems nieko nekainuoja.
Įdomu tai, kad kompostavimo aikštelės pašonėje įrengta speciali katilinė. Į ją eskalatoriumi kompostas patenka į katilą, kuriame išpurenamas ir pakaitinamas. Kitu eskalatoriumi apdirbtas kompostas iškrečiamas atvėsti ir fasuojamas į maišus. Galiausiai ūkininkų produkcija dėliojama prekybos centrų sodininkystės skyrių lentynose, o Erikssonams tai – dar vienas papildomas pajamų šaltinis.
Katilinė kūrenama šiaudais
2003 m. Erikssonai modernizavo grūdų džiovinimo ir sandėliavimo pastatą. Tuo jie labai džiaugiasi. Pasak jų, grūdų kokybė pagerėjo. Iki 1990-ųjų ūkiniai ir gyvenamasis Erikssonų pastatai buvo apšildomi naftos produktais. Prieš daugiau kaip 2 dešimtmečius ūkininkai už 1,5 mln. kronų (483 tūkst. Lt) pasistatė savo 95 kW galios katilinę. Sakysite, brangu? Tačiau jau 23 metus Erikssonų ūkis apšildomas itin pigiai. Joje kūrenami šiaudai ir miško atliekos: kelmai, šakos, išvartos, medžių šaknys. Toks biokuras atstoja apie 50 m3 naftos produktų per metus. Taigi, pastatams šildyti ir grūdams džiovinti ūkininkai naudoja tik atsinaujinančius gamtos išteklius – jokio brangaus iškastinio kuro papildomai pirkti nereikia!
Pirmieji ėmėsi smėlio verslo
Vėlyvą rudenį ir žiemą, kai ūkio darbai būna baigti, Erikssonai nesėdi rankų sudėję: šaltuoju metų laiku pamiškėje kasa smėlį, kurį parduoda kelininkams. Dažniausiai smėlis keliauja į Stokholmą, ten žiemą juo barstomos gatvės.
Prieš keletą metų sumanūs Erikssonai ėmė ne tik pardavinėti smėlį, bet ir supirkinėti jį jau panaudotą – keliams barstyti jis maišomas su druska. Pavasariui įpusėjus, toks smėlis surenkamas ir grąžinamas į Wiggeby ūkį. Ūkininkai panaudotą smėlį išrūšiuoja į dvi dalis. Pirmiausia atsijojamos stambesnės, iki 8 milimetrų ir didesnės dalelės. Toks smėlio ir kitų priemaišų mišinys parduodamas įvairioms statybų bei kelių remonto kompanijoms, kurios jį naudoja kaip gruntą. Atsijotos smulkesnės smėlio dalelės valomos ir vėl parduodamos kelininkams. Wiggeby ūkyje per metus išvaloma iki 50 tonų smėlio. Pasak Håkano, jis su žmona pirmieji Švedijoje pradėjo šį gan pelningą verslą.
Puoselėjamas žirgynas
Į Wiggeby ūkį dažniau nei bet kas kitas užklysta jaunieji raiteliai, kurie čia mokosi valdyti žirgus. Dviejose moderniose arklidėse įrengta šiuolaikinė automatinio maisto tiekimo sistema – kompiuteris pašarus paskirsto kiekvienam žirgui individualiai pagal tam tikrą grafiką. Kiekvienas žirgas turi 24 kvadratinių metrų aptvarą, kuriame gali laisvai judėti. Arklidės žirgams yra ne tik maitinimosi ir nakvynės vieta, bet ir tikra poilsio zona, kur yra soliarumas, dušo kabina.
Miškų apsuptyje esančiose ganyklose jodinėti ypač pamėgo sostinės gyventojai: ramybės ir gamtos duetas padeda jiems atsikvėpti nuo intensyvaus miesto ritmo. Dengtame jodinėjimo manieže galima ne tik stebėti jodinėjančius draugus, bet ir išgerti Švedijoje itin mėgstamos kavos puodelį.
Projektas „Baltic deal“ skatina ūkininkus Baltijos jūros regione imtis atsakingo, aplinką tausojančio ūkininkavimo. Visi besidomintieji darniu gyvenimu su gamta gali susipažinti su šio projekto dalyvių patirti. Projektui mūsų šalyje atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT).
