„Laisvės alėja yra pati reprezentatyviausia miesto gatvė, todėl ir jos pastatams turėtume taikyti aukščiausius standartus“, – įsitikinęs R. Rabačius. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas priminė, kad vasario mėnesio pradžioje ketinama skelbti prašymų priėmimo pradžią daliniam paveldo tvarkybos darbų finansavimui pagal Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programą. Praėjusį rudenį patobulinus paveldotvarkos programą, šiemet į savivaldybės paramą galės pretenduoti ne tik savivaldybės saugomi kultūros paveldo objektai, tačiau ir Naujamiesčio bei Senamiesčio teritorijose esantys statiniai, turintys vertingųjų savybių. S. Rimas pažymėjo, kad beveik visi rekonstruojamoje Laisvės alėjos atkarpoje esantys pastatai turi kultūros paveldo statinio statusą, todėl jų gyventojus ragina nedelsti ir pasinaudoti parama fasadų restauravimui ar remontui. Sėkmingomis senosios miesto dalies gaivinimo akcijomis pasižymėjusios Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Edmundas Kolevaitis, taip pat dalyvaujantis darbo grupės veikloje, tikino, kad netvarkingo daugiabučio pastato sutvarkymui svarbiausia sąlyga – asmeninė bent vieno gyventojo iniciatyva.
Apleistus pastatus Laisvės alėjoje tvarkantiems jų savininkams – Kauno miesto pagalba
Įsibėgėjant pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijai, praeivių akis vis dar bado bloga kai kurių ją supančių pastatų būklė – aptrupėję ir purvini fasadai, byrantys balkonai ar net ant stogų žaliuojantys berželiai. Kauno vadovai ragina Laisvės alėjoje ir kitose centrinės miesto dalies gatvėse esančių netvarkingų pastatų savininkus pasinaudoti siūlomomis galimybėmis savo turto atnaujinimui. Perspėjama, kad priešingu atveju gali tekti paploninti piniginę dėl baudų ir padidintų mokesčių tarifų. Netvarkingai atrodantys pastatai miesto centre – viena opiausių Kauno miesto problemų, kuriai spręsti Kauno miesto savivaldybėje suburta Senamiesčio ir Laisvės alėjos statinių atnaujinimo darbo grupė, kurioje jėgas suvienijo skirtingų savivaldybės ir valstybės institucijų tarnautojai ir miestiečių bendruomenės atstovai. Į pirmąjį posėdį susirinkę darbo grupės nariai pripažino, kad netvarkingų pastatų problemą Kaune lemia ne vien tik ekonominė situacija ir painūs teisės aktų reikalavimai, tačiau neretai - ir pačių patalpų savininkų atsainus požiūris į pastatų išorę. Statybos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymai, Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja, kad statinių priežiūra – jų valdytojų pareiga. Bendru sutarimu nutarta netvarkingų statinių problemą spręsti etapais, pirmuoju etapu pasirenkant rekonstruojamą Laisvės alėjos atkarpą nuo Nepriklausomybės aikštės iki A. Mickevičiaus gatvės. Šioje atkarpoje suskaičiuota 15 netvarkingų namų. Dar vasarą į netvarkingų Laisvės alėjos statinių valdytojus kreiptasi raštu, informuojant juos apie jų pareigas rūpintis statiniais bei galimybes pasinaudoti savivaldybės parama tvarkybos darbams, mokesčių lengvatomis, taip pat – galimybe neatlygintinai pasinaudoti Kauno miesto savivaldybės lėšomis atliktų pastatų fasadų polichrominių tyrimų medžiaga. Darbo grupei vadovaujantis Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys pasakojo, kad į darbo grupės raginimą pasinaudoti siūloma parama atsiliepė kelių Laisvės alėjos daugiabučių bendraturčiai, ir išreiškė viltį, kad jų pavyzdžiu paseks ir kitų problemiškų namų gyventojai. „Savivaldybė rodo iniciatyvą kviesdamasi prie vieno stalo tartis patalpų savininkus, daugiabučių administratorius, Kultūros paveldo departamento ir kitų institucijų atstovus. Kaip rodo patirtis, kartais tokio pradinio impulso užtenka tam, kad patalpų savininkai priimtų ištiestą savivaldybės pagalbos ranką ir patys imtų organizuotis istorinio pastato remonto darbus ir spręsti kitas daugelį metų atidėliotas bendrosios nuosavybės turto problemas“, – teigia S. Kairys. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius pastebėjo, kad Kauno miesto savivaldybė per paveldotvarkos programą, mokesčių lengvatas ir kitas priemones yra sukūrusi patrauklų mechanizmą, leidžianti palengvinti Laisvės alėjos ir kitų Naujamiesčio pastatų išorės tvarkybą. Todėl, pasak R. Rabačiaus, nenorintiems naudotis šiomis priemonėmis nekilnojamojo turto savininkams, kurie piktybiškai nesitvarko savo turto, reikėtų taikyti teisės aktuose numatytas sankcijas – skirti baudas, padidinti nekilnojamojo turto mokesčių tarifus, taikyti kitas sankcijas.
Įsibėgėjant pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijai, praeivių akis vis dar bado bloga kai kurių ją supančių pastatų būklė – aptrupėję ir purvini fasadai, byrantys balkonai ar net ant stogų žaliuojantys berželiai. Kauno vadovai ragina Laisvės alėjoje ir kitose centrinės miesto dalies gatvėse esančių netvarkingų pastatų savininkus pasinaudoti siūlomomis galimybėmis savo turto atnaujinimui. Perspėjama, kad priešingu atveju gali tekti paploninti piniginę dėl baudų ir padidintų mokesčių tarifų. Netvarkingai atrodantys pastatai miesto centre – viena opiausių Kauno miesto problemų, kuriai spręsti Kauno miesto savivaldybėje suburta Senamiesčio ir Laisvės alėjos statinių atnaujinimo darbo grupė, kurioje jėgas suvienijo skirtingų savivaldybės ir valstybės institucijų tarnautojai ir miestiečių bendruomenės atstovai. Į pirmąjį posėdį susirinkę darbo grupės nariai pripažino, kad netvarkingų pastatų problemą Kaune lemia ne vien tik ekonominė situacija ir painūs teisės aktų reikalavimai, tačiau neretai - ir pačių patalpų savininkų atsainus požiūris į pastatų išorę. Statybos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymai, Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja, kad statinių priežiūra – jų valdytojų pareiga. Bendru sutarimu nutarta netvarkingų statinių problemą spręsti etapais, pirmuoju etapu pasirenkant rekonstruojamą Laisvės alėjos atkarpą nuo Nepriklausomybės aikštės iki A. Mickevičiaus gatvės. Šioje atkarpoje suskaičiuota 15 netvarkingų namų. Dar vasarą į netvarkingų Laisvės alėjos statinių valdytojus kreiptasi raštu, informuojant juos apie jų pareigas rūpintis statiniais bei galimybes pasinaudoti savivaldybės parama tvarkybos darbams, mokesčių lengvatomis, taip pat – galimybe neatlygintinai pasinaudoti Kauno miesto savivaldybės lėšomis atliktų pastatų fasadų polichrominių tyrimų medžiaga. Darbo grupei vadovaujantis Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys pasakojo, kad į darbo grupės raginimą pasinaudoti siūloma parama atsiliepė kelių Laisvės alėjos daugiabučių bendraturčiai, ir išreiškė viltį, kad jų pavyzdžiu paseks ir kitų problemiškų namų gyventojai. „Savivaldybė rodo iniciatyvą kviesdamasi prie vieno stalo tartis patalpų savininkus, daugiabučių administratorius, Kultūros paveldo departamento ir kitų institucijų atstovus. Kaip rodo patirtis, kartais tokio pradinio impulso užtenka tam, kad patalpų savininkai priimtų ištiestą savivaldybės pagalbos ranką ir patys imtų organizuotis istorinio pastato remonto darbus ir spręsti kitas daugelį metų atidėliotas bendrosios nuosavybės turto problemas“, – teigia S. Kairys. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius pastebėjo, kad Kauno miesto savivaldybė per paveldotvarkos programą, mokesčių lengvatas ir kitas priemones yra sukūrusi patrauklų mechanizmą, leidžianti palengvinti Laisvės alėjos ir kitų Naujamiesčio pastatų išorės tvarkybą. Todėl, pasak R. Rabačiaus, nenorintiems naudotis šiomis priemonėmis nekilnojamojo turto savininkams, kurie piktybiškai nesitvarko savo turto, reikėtų taikyti teisės aktuose numatytas sankcijas – skirti baudas, padidinti nekilnojamojo turto mokesčių tarifus, taikyti kitas sankcijas.
