Repeniškio kaimas (Kupiškio r.) aprauda devynmetį, kurį žaidžiantį su draugais apleistoje fermos teritorijoje pasitiko itin žiaurus likimas. Berniukas buvo mirtinai sužalotas, kai ant jo nuvirto gelžbetoninė plokštė.
Berniuko kūną išvadavę ugniagesiai perdavė jį greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, tačiau šiems liko tik konstatuoti devynmečio mirtį. Vietos gyventojai po tragedijos prabilo, kad apgriuvusi ferma jau seniai atrodė itin pavojinga. Tačiau, kaip įprasta, susirūpinta per vėlai... Todėl lieka atviras klausimas, ar ši beprasmiška 9-mečio žūtis vėl liks tik dar vienu priminimu apie daugelį metų egzistuojančią problemą..?
Didelis pavojus
Kokį pavojų gali sukelti apleisti statiniai ar pastatų liekanos, turbūt geriausiai iliustruoja prieš dvejus metus įvykęs incidentas Kauno rajone.
Įvykus nelaimei Pakapių kaime (Kauno r.), kur 2010-ųjų liepos 25-ąją bandančius pasislėpti nuo lietaus čekų skautus užgriuvo apleistas pastatas, imta ieškoti kaltųjų. Tokia praktika, panašu, įprasta.
Tuomet Kauno rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl keliolikos asmenų sunkaus sužalojimo, tačiau paaiškėjo, kad avarinės būklės pastato savininką nustatyti gali tik teismas. O netrukus į viešumą išlindo tam tikri niuansai, kurių esmė buvo ta, kad sugriuvusio objekto savininkas apskritai gali išvengti atsakomybės.
Per nelaimę apleistame pastate slėpėsi apie 15 čekų dviratininkų. Griūvanti sienos dalis sužalojo 11 žmonių. 8 iš jų gydymas užtruko. Iš jų net penki nepilnamečiai.
Informacijos sulaukiama
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vedėja Stasė Kvederienė pasakojo, kad dėl apleistų pastatų pilietiški žmonės praneša gana dažnai.
„Tikrai sulaukiame pranešimų iš gyventojų. Bet Vilniaus regione turime problemų su gyvenamaisiais ir administraciniais pastatais. Pas mus nėra bėdų su fermomis, kurias tenka spręsti mažesniems regionams“, – pasakojo S. Kvederienė.
Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu yra apie 100 apleistų pastatų. Kiekvieną dieną tas skaičius keičiasi, o sąrašai yra sudaromi kas mėnesį. Į apleistų namų sąrašą objektas patenka tuomet, kai savininkas arba naudotojas neatlieka remonto darbų, neprižiūri techninės būklės.
„Kiekvienas atvejis yra vertinamas. Tiesiog nuvažiuoji į vietą ir tikrini. Viskas atliekama pagal įstatymą, kuris griežtai reglamentuoja kiekvieną tikrintojo veiksmą. Bet kokiu atveju, kai sulaukiame informacijos iš gyventojų, vykstame patikrinti. O pasitvirtinus pranešimui, apie apleistą objektą yra informuojamas statinio savininkas arba naudotojas“, – pabrėžė S. Kvederienė.
Vilniuje gyventojai dažniausiai praneša apie pavojingai aptrupėjusius balkonus arba bet kurią akimirką nukristi galinčius kaminus. Taip pat kreipiamasi dėl neprižiūrimų pastatų. Dėl nenaudojamų ir neužsandarintų objektų, kuriuose renkasi asocialūs asmenys. Tokie pastatai, kai nerandamas savininkas, teismo sprendimu gali būti nugriautas.
Būtent dėl tokių pastatų, anot S. Kvederienės, Vilnius stipriai pasistūmėjo į priekį. Nors ir teko per teismus įtikinėti apleistų pastatų savininkus, kad būtina susitvarkyti (arba nugriauti), tačiau galiausiai asocialių asmenų pamėgtų vietų sostinėje sumažėjo.
Gana nebloga prevencinė priemonė apleistų pastatų savininkams yra pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą skiriamos baudos. Piniginę dėl pastato nepriežiūros gali tekti patuštinti iki 1,5 tūkst. litų. O kartais ir daugiau. Todėl išgirdus apie tai yra labiau susimąstoma.
Atsakomybė savininkams?
S. Kvederienė pridūrė, kad visa atsakomybė už apleistame pastate įvykusią nelaimę turėtų gulti ant objekto savininko pečių. Tačiau yra įvairių niuansų, kurie pastariesiems padeda išsisukti.
„Pasitaiko atvejų, kai nėra vieno objekto savininko. Arba pastatas nėra užregistruotas savininko vardu. Arba nėra aptarta, kaip ir kas tą objektą valdo“, – sakė S. Kvederienė.
Balsas.lt pašnekovė nesiryžo vertinti nelaimės Kupiškio rajone aplinkybių: „Suprantama, kad tie fermų pastatai daug metų stovi, todėl savivaldybės turėtų kažką daryti. Galbūt savivaldybė tinkamai nevykdė pastato priežiūros arba tiesiog nežinojo apie tą objektą. Gal ta ferma visiškai pakraštyje stūkso. Arba savininkai nežinomi, nes priešingu atveju dėl nugriovimo savivaldybė galėjo kreiptis į teismą.“
Su situacija išsamiau nesusipažinęs advokatas Darius Katauskas pabrėžė, kad tokių nelaimių atveju yra svarbu išsiaiškinti, kam priklauso pastatas. Mat savininkas turi pareigą rūpintis turimu turtu. „Žala gali būti padaryta tiek aktyviais veiksmais, tiek ir nieko nedarymu. Šiuo atveju buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala berniuko tėvams. O kokio dydžio ta žala, jau turėtų spręsti teismas“, – apibendrino D. Katauskas.
