Apleistą Talino jūrų uostą planuojama paversti patrauklia vieta tiek sostinėje viešintiems turistams, tiek vietos gyventojams. Praėjusio šimtmečio pramoninį uostą ir sovietų karinio laivyno bazę menančios teritorijos pertvarkymo planą rengę kompanijos „Sweco“ architektai ir inžinieriai šią miesto dalį ketina paversti viena tvariausių Estijoje. Panašų projektą Lietuvoje yra numatę ir Klaipėdos verslininkai.
„Sweco“ drauge su kompanijos „Alfakonsult“ konsultantais parengė Talino uosto pertvarkymo planą, pagal kurį numatytai teritorijai siekiama pritaikyti geriausią skandinavų tvariosios miestų plėtros praktiką ir principus. Konceptualiame projekte buvo nagrinėti teritorijos funkcinės paskirties ir architektūros, transporto srautų valdymo, atliekų ir nuotekų tvarkymo, taip pat energetikos ir kiti klausimai.
„Jūrų uostas – simboliški vartai į pasaulį, o Estijos sostinėje, į kurią norima pritraukti vis daugiau kruizinių laivų ir įvairių šalių turistų, pokyčiai yra tiesiog būtini. Rengdami konceptualų planą, pirmiausia siekėme racionaliai perplanuoti esamą uosto teritoriją ir efektyviai išnaudoti jo erdves“, – teigė „Sweco“ architektų komandos narys Fredrikas Meurlingas.
Pasak jo, dabartinis uostas, su miesto centru jungiamas laivų prieplauka, yra tarsi visai atskira miesto dalis. Todėl teko ieškoti naujų idėjų, kaip šios dvi miesto dalys galėtų organiškai susijungti.
Talino uosto teritorijos pertvarkymo planas buvo rengiamas vadovaujantis „Sweco“ sukurta tvariojo miesto planavimo metodika „SymbioCity“, pagal kurią didelis dėmesys teikiamas projekto ekonominės, socialinės ir ekologinės naudos balansui. Tokia pati metodika buvo pritaikyta kuriant aplinką tausojantį ir energetiškai efektyvų Hamarbio (Hammarby Sjostad) rajoną Stokholme, kuris iki šiol vertinamas kaip vienas sėkmingiausių tvariosios plėtros pavyzdžių pasaulyje.
„Parengtame plane pateikėme naują transporto eismo koncepciją. Rezultatas – mažesni transporto srautai ir poveikis aplinkai bei didesnės galimybės tranzitiniams maršrutams. Taip pat pasiūlėme pažangius uždaro ciklo atliekų ir nuotekų tvarkymo bei energijos valdymo inžinerinius sprendimus, kurie, pavyzdžiui, leis iš laivuose, taip pat namų ūkiuose susikaupusių bioskaidžių atliekų gaminti biodujas sostinės viešojo transporto poreikiams tenkinti“, – pasakojo F.Meurlingas.
Pertvarkyta teritorija ne tik išsiskirs aplinką tausojančiais sprendimais, bet ir taps patrauklesnė turistams ir vietos gyventojams – ketinama palengvinti susisiekimą su sostinės centru ir uostu, pertvarkyti vietos kraštovaizdį, įrengti naujų kavinių ir restoranų. Laivų prieplaukos renovavimo darbai jau prasidėjo, taip pat jau yra nustatytas laiko grafikas kitoms projekto dalims įgyvendinti.
Panašų projektą yra numatę ir Klaipėdos verslininkai – bendrovės „Memelio miestas“ užsakymu parengtoje nuomojamo uosto teritorijos 6,8 ha sklypo plėtros koncepcijoje numatyta pramoninę teritoriją pertvarkyti ir pritaikyti komercinės, pramogų, kultūros ir gyvenamosios paskirties objektų kompleksui. Jau pasirinkta projekto architektūrinė vizija, o „Sweco Lietuva“ ekspertai atliko aplinkosauginį sklypo būklės vertinimą. Šis unikalus, miestui ir jo gyventojams naudingas sumanymas būtų įgyvendinamas, jeigu pavyktų išspręsti finansavimo klausimą – kol kas investuotojai atsargiai vertina tokią galimybę.
„SymbioCity" miestų planavimo metodologija gali būti lanksčiai pritaikoma ištisų miestų ar jų atskirų teritorijų planavimo projektuose. Ji pagrįsta geresne įvairių miesto funkcijų, pavyzdžiui, vandentvarkos, atliekų tvarkymo, energijos tiekimo ir transporto tarpusavio integracija, efektyvesniais procesais ir technologijomis – visa tai leidžia kurti aplinką tausojančius miestus, kuriuose patogu gyventi ir plėtoti ekonominę veiklą. Tokia praktika dėliojant ilgalaikę miestų plėtros perspektyvą ar bendruosius planus į aktyvų dialogą padeda įtraukti politikos, verslo ir mokslo bendruomenes ir, žinoma, visuomenės narius. Taip pasiekiamas subalansuotas ir ilgalaikę vertę kuriantis rezultatas“, – teigė „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.
