Respondentų pastaruosius kelerius metus iš eilės buvo klausiama, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu. Pernai abejojančių, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų arba pritariančių šiai „auklėjimo priemonei“, buvo 53 proc., kai 2022 metais prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. apklaustųjų, o 2021 metais vienareikšmiško atsakymo į tai neturėjo 59 proc. apklaustųjų.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys didmiesčiuose, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų mano, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose yra linkę pateisinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad praėjusiais metais vaiko teisių gynėjų atliktame tyrime šiek tiek didesnė dalis apklaustųjų, lyginant su ankstesnių metų rezultatais, pateiktas situacijas įvardijo kaip galimą smurtą prieš vaiką.
„Nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia devyni vaikai ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, bet galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje, kuris atsispindi jau trejus metus atliekamo tyrimo rezultatuose – vis daugiau žmonių smurtą atpažįsta kasdieniame bendravime ir elgesyje su vaiku“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.
Į klausimą, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui, pernai 35 proc. dalyviai atsakė, jog tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę dėl tokios situacijos vertinimo. Tuo tarpu 2022 metais tokią situaciją manė nesant smurtu arba buvo neapsisprendę 42 proc., o 2021 metais – 47 proc. tyrimo dalyvių.
Vertindami situaciją, kai parduotuvėje tenka nuraminti ir susikalbėti su stiprių emocijų apimtu mažu vaiku, 2022 metais 47 proc. respondentų atsakė, jog tokioje situacijoje matydami pakeltą ir purtomą vaiką neįžvelgtų smurto arba neturėjo konkretaus atsakymo, o pernai taip pat manančių sumažėjo 5 proc. punktais.
Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys – psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.
„Smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, paliekantys aiškiai matomas žymes ant jo kūno, bet ir grubūs, jį žeminantys žodžiai, kuriais siekiama jį užgauti ir įskaudinti, taip pat elgesys, pasižymintis nemaloniais prisilietimais ir pažeidžiantis vaiko asmenines ribas – tai irgi liudija, jog prieš vaiką yra smurtaujama“, – sakė I. Skuodienė.
Tyrimo dalyvių paklausus, ar pavyzdyje, kai tėvams savo paauglį sūnų, grįžusį namo be jų žinios vidurnaktį, išvadinus „nevykėliu“ ir „valkata“, jie įžvelgtų smurtą, 2022 metais 54 proc. respondentų atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo, o praėjusių metų rezultatuose neigiama arba neutrali nuomonė figūravo 49 proc. dalyvių atsakymuose.
Respondentų pasiteiravus, ar situaciją, kai tėvai reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas, neveda vaiko į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, patikrinti jo regėjimo ar dantų būklės, būtų galima priskirti smurtui, 2022 metais atliktame tyrime 48 proc. atsakė „ne“ arba „sunku pasakyti“, tuo metu 2023 metais smurto čia neįžvelgė arba neturėjo aiškios nuomonės 40 proc. respondentų.
Taip pat respondentų buvo klausta, kokia tikimybė, jog jie praneštų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą – netinkamą elgesį su vaiku – dešimtbalėje vertinimo skalėje vidurkis siekė 6,8 balo.
Apklausą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2023 metų lapkričio 17–29 dienomis, apklausti 1015 respondentų. Tyrimas pateikiant respondentams tą patį klausimyną buvo atliekamas trečius metus iš eilės.
