Mokyklose vis labiau gilėja praraja tarp turtingųjų ir vargingiau gyvenančių moksleivių. Dėl to mokiniai iš skurdesnių šeimų vis labiau diskriminuojami, o būdami mokykloje jaučiasi vis prasčiau. Netgi klasės seniūnais dažniau tampa turtingesnių šeimų vaikai. Dėl savo padėties neretas gėdijasi artimųjų.
56 proc. mokinių teigia, kad turtinė padėtis turi įtakos pasirenkant draugus. V.Balkūnas
Tai rodo Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto mokslo darbuotojo, VDU Sociologijos doktoranto Kęstučio Trakšelio atlikta 3 tūkst. mokinių apklausa.
Mokykloje saugūs jaučiasi tik 31 proc. apklaustųjų. Dėl fizinio, psichologinio smurto ir patyčių su mokyklos administracija pasikalbėti gali tik 31 proc. respondentų, su klasės auklėtoja – 42 proc., su socialine pedagoge – 21 procentas.
45 proc. moksleivių pastebi, kad turtingesnių vaikų sprendimai ir siūlymai klasės susirinkimuose susilaukia didesnio pritarimo. Netgi klasės seniūnu paprastai renkamas tas mokinys, kurio tėvai turtingesni. Su šiuo teiginiu sutinka 56 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių.
Dėl savo ekonominės socialinės padėties savo artimųjų (tėvų, brolių, seserų) gėdijasi 28 proc. respondentų.
Net 48 proc. respondentų mano, kad mokytojo rašomiems pažymiams įtakos turi socialinė mokinio padėtis.
56 proc. mokinių teigia, kad turtinė padėtis turi įtakos pasirenkant draugus. Jei būtų turtingesni, tai pasijaustų laimingesni bei labiau pasitikėtų savimi, sako 68 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių.
Kad mokykloje ir per pamokas turtingesniems vaikams galioja kitos taisyklės, sutinka 36,8 proc. respondentų.
Vaikai nemėgsta ir mokinių, kurie turi matomų sutrikimų. Tai patvirtino 49,5 proc. respondentų.
Dėl pinigų stygiaus net 34 proc. apklaustųjų negali lankyti mokamų neformalaus ugdymo užsiėmimų.
Kad namuose turi pakankamai geras sąlygas mokytis, teigia 65 proc. mokinių. Mokytojus privačiai samdo 47 proc. respondentų.
Kad vaikai tiesiogiai susiduria su diskriminacija turtiniu atžvilgiu, jie patys tai pajunta bendraudami su klasės draugais ir mokytojais, tai atsispindi jų elgesyje, savijautoje.
Mokykla nėra pajėgi įgyvendinti lygiateisiškumo ir pagarbos kiekvienam asmeniui principo, nesugebame vaikų su specialiaisiais poreikiais ar kitokiais sutrikimais tinkamai integruoti į bendruomenės ir klasės gyvenimą. Tokią išvadą daro K.Trakšelys.
Atliekant tyrimą apklausti Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Kauno mokyklų mokiniai (5–12 kl.). Iš viso apklausoje dalyvavo 3 tūkst. respondentų.
