Tyrimas taip pat parodė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse didelė dalis gyventojų vertindami savo pasitikėjimą verslininkais lieka neutralūs. Neutralią poziciją išsakė po 26 proc. gyventojų Gruzijoje ir Kirgizijoje, 33 proc. Bulgarijoje. Lietuvoje ši dalis didžiausia – siekia 38 proc.
„Beveik 40 proc. lietuvių neturi apie verslininkus jokios nuomonės ir ši situacija, kaip rodo tyrimo rezultatai, nėra linkusi keistis jau daugelį metų. Būtent neturintys nuomonės yra didelė pilkoji zona. Mano manymu, tai yra puiki terpė įvairių mitų apie verslininkus ir verslą kūrimui – tiek teigiamų, tiek neigiamų,“ – lietuvių apklausos rezultatus vertino rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” vadovas Ignas Zokas.
Lietuvoje iš 31 proc. apklaustųjų, išreiškusių pasitikėjimą verslininkais, 9 proc. teigė visiškai pasitikintys verslininkais, o 22 proc. – greičiau pasitikintys. Priešingos nuomonės laikėsi panaši dalis – 29 proc. Verslininkais labiau pasitiki jaunesnio amžiaus (18-35 metų), aukštesnio išsimokslinimo ir didesnes pajamas (daugiau nei 1500 litų) turintys Lietuvos gyventojai. Atitinkamai, priešingos nuomonės Lietuvoje dažniau laikosi 36 metų ir vyresni tyrimo dalyviai, iki 1000 litų pajamų per mėnesį gaunantys respondentai bei mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.
„Nenorėdami pasikliauti vien tik įspūdžiais ar nuojautomis, atlikome reprezentatyvią apklausą, kuri atskleidė gana teigiamą lietuvių požiūrį verslininko įvaizdį. O juk paprastai girdime itin daug negatyvios informacijos apie verslininkus, pradedant nuo to, kad jie išnaudoja darbuotojus, baigiant tuo, kad tai jų godumas sukėlė pastarojo meto krizę, – teigia LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė. – Beje, pasitikėjimas nebuvo vienintelis klausimas šioje apklausoje. Išanalizavę visą tyrimo medžiagą, pateiksime išsamų, nepaviršutinišką verslininko paveikslą bei ekspertų paaiškinimus, kas tokį įvaizdį lemia.“
Bulgarijoje pasitikėjimas verslininkais yra mažiausias iš keturių tyrime dalyvavusių šalių – čia tik 4 proc. apklaustųjų pasitiki verslininkais ir 15 proc. greičiau pasitiki. 37 proc. respondentų teigė nepasitikintys ar greičiau nepasitikintys verslininkais.
Skirtingai nei Bulgarijoje ar Lietuvoje, Kirgizijoje ir Gruzijoje beveik pusė gyventojų išreiškė savo pasitikėjimą verslininkais. Gruzijoje net 49 proc. teigė pasitikintys ar greičiau pasitikintys verslininkais (atitinkamai 8 ir 41 proc.). Tik 9 proc. Gruzijos piliečių nepasitiki arba greičiau nepasitiki verslininkais. Kirgizijoje 46 proc. išsakė pasitikėjimą verslininkais – 20 proc. sakė pasitikintys ir 26 proc. greičiau pasitikintys verslininkais. 26 proc. apklaustų kirgizų išreiškė nepasitikėjimą.
Pasak R. Vainienės, tyrimas parodė reikšmingus skirtumus tarp šalių – aiškiai matyti, kad pasitikėjimas verslininkais ženkliai didesnis Kirgizijoje ir Gruzijoje nei Bulgarijoje ir Lietuvoje, tačiau apie tikrąsias priežastis kalbėti dar anksti. Kiek požiūrį į verslininkus lemia kultūriniai, istoriniai veiksniai ir dabartinė situacija parodys tikslesnė šių duomenų analizė. Tyrimo duomenis vertins skirtingų sričių ekspertai – istorikai, kultūrologai, psichologai, religijotyrininkai. Galutiniai tyrimo rezultatai bus pristatyti leidinyje visose keturiose šalyse bei tarptautinėje konferencijoje, kuri vyks Vilniuje kitų metų balandį.
Lietuvos gyventojų apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2012-ųjų rudenį. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tuo pačiu metu identiškos reprezentatyvios apklausos buvo atliekamos ir Bulgarijoje, Gruzijoje, Kirgizijoje.
Reprezentatyvios apklausos yra tarptautinio projekto, skirto verslininko įvaizdžiui tirti, bei jo, kaip kūrėjo ir novatoriaus funkcijai atskleisti, dalis. Kitame projekto įgyvendinimo etape bus siekiama įvertinti susiformavusio įvaizdžio priežastis, taip pat pristatyti tyrimo duomenis specialistams, verslininkams bei plačiajai visuomenei. Projektą remia „John Templeton Foundation“, įgyvendina LLRI kartu su partneriais – Rinkos ekonomikos institutu (Bulgarija), Centrinės Azijos laisvosios rinkos institutu (Kirgizija), Naująja ekonomikos mokykla (Gruzija).
