Per metus reikšmingai – nuo 9,9 proc. iki 17,9 proc. – daugėjo verslininkų, apyvartinį kapitalą siejančių su gebėjimu planuoti ir jį kryptingai valdyti. Nors didžiausią reikšmę teikiančių Lietuvos ekonomikos situacijai išliko daugiausiai, taip manančių mažėjo nuo 52,4 proc. iki 44,8 proc.
„Vyraujančias verslo nuotaikas lėmė finansų krizės patirtis. Todėl šiandien net ir teigiamų makroekonominių tendencijų bei pozityvių ekonomistų prognozių kontekste, verslas išlieka atsargus. Vis dėlto pamažu verslininkai perima iniciatyvą – daugiau dėmesio skiria detalesniam planavimui ir kryptingam apyvartinio kapitalo valdymui“, – sako Dinas Petrikas, „Danske Bank“ verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Dauguma įmonių šiais metais augino pardavimus, tačiau maža dalis jų nurodo, jog turi erdvės atpalaiduoti apyvartinį kapitalą keičiant atsiskaitymo sąlygas su tiekėjais ir pirkėjais ar efektyvinant kaštus.
„Vis dėlto šiandien verslininkai jaučiasi stabiliau – įmonių savininkai ir vadovai nurodo ne vieną priemonę, kurios pirmiausia imtųsi susidūrę su apyvartinio kapitalo sunkumais. Nemaža dalis įmonių artimiausiu metu planuoja ieškotis išorinių finansavimo šaltinių – tikėtina, jog šalia investicinių projektų finansavimo augimo, didės ir apyvartinio kapitalo finansavimas“, – pastebi D. Petrikas.
Pasak D. Petriko, vertindami antrąjį metų pusmetį, verslininkai atsitiesia, tačiau įdėmiai stebi aplinką – mažiau nei trečdalis (29,4 proc.) sako esantys užtikrinti dėl ateities. Dauguma įmonių savininkų ir vadovų (63,1 proc.) yra linkę manyti, jog kitų, toje pačioje srityje veikiančių, įmonių padėtis nesiskiria nuo jų.
Įmonių nuomonės tyrimą apie apyvartinį kapitalą „Danske Bank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „RAIT“. Reprezentatyvių apklausų metu 2012 m. ir 2013 m. buvo apklausta po 252 įmones.
