„Respondentų nuomone, svarbiausios tebebuvo su geopolitine įtampa Rytuose ir mažomis palūkanų normomis susijusios rizikos. Nors užsitęsusio mažų palūkanų laikotarpio rizika vertinama kaip labiau tikėtina nei prieš pusmetį, galimas Rusijos ir Ukrainos konflikto paūmėjimas tebėra laikomas labiausiai tikėtinu ir svarbiausiu rizikos šaltiniu“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Geopolitinės rizikos svarbą atspindėjo ir tai, jog finansų rinkos dalyvių nuomone, jau antrą pusmetį iš eilės didėjo tikimybė, kad artimiausiu metu įvyks didelis įvykis, neigiamai paveiksiantis šalies finansų sistemą. Per naujausią šiemet atliktą apklausą taip manančių buvo apie trečdalis. Kaip ir prieš pusmetį, galimu svarbiu įvykiu dažniausiai buvo įvardijamas geopolitinės įtampos Rytuose paūmėjimas.
Užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis buvo laikomas svarbia ir labiau nei prieš pusmetį tikėtina rizika, tačiau tikimybę, kad rizikos priedai staiga padidės, respondentai laikė maža. Mažų palūkanų normų rizikos tikimybė per pusmetį truputį padidėjo ir buvo suvokiama kaip didesnė nei vidutinė. Bankai šią riziką laikė šiek tiek labiau tikėtina nei kitos finansų įstaigos. Respondentų teigimu, riziką mažinti yra sudėtinga, o dažniausiai išvardytos priemonės apima investicijų diversifikavimą, nepalūkaninių pajamų didinimą ir atotrūkio tarp įsipareigojimų bei investicijų trukmių mažinimą.
Kibernetinių nusikaltimų riziką finansų įstaigos traktuoja irgi kaip vieną labiausiai tikėtinų ir galinčių neigiamai paveikti šalies finansų sistemą. Šią riziką finansų įstaigos vertina nevienodai: bankai įžvelgia didesnę šios rizikos išsipildymo tikimybę nei draudimo bendrovės. Tiek tikimybę, tiek galimą neigiamą poveikį respondentai vertina kaip daugiau nei vidutinius, o riziką, jų manymu, iš dalies švelnintų investicijos į informacinių technologijų apsaugą ir didesnis valstybės įsitraukimas.
