Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad lietuviai gana palankiai vertina galimybę dirbti senatvėje, o didžiausi darbo šalininkai sulaukus pensinio amžiaus yra valstybės tarnautojai ir verslo konsultantai. Be to, išsaugoti darbą senatvėje labiausiai linkę dideles pajamas gaunantys asmenys.
2011 m. gruodžio 12 d., Vilnius. „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 18 proc. 25-40 metų amžiaus Lietuvos gyventojų išėję į pensiją planuoja ir toliau dirbti, o dar beveik du trečdaliai apklausos dalyvių tokios galimybės kol kas neatmeta.
41 proc. lietuvių senatvėje dirbtų turėdami patinkantį ir gerai apmokamą darbą, o kas ketvirtas gyventojas – tik priverstas aplinkybių. Darbo senatvėje galimybė visiškai neįtikima atrodo tik trims nuošimčiams respondentų.
Savo pasiryžimu darbuotis sulaukus pensinio amžiaus išsiskiria valstybinių institucijų darbuotojai. Džiaugtis užtarnautu poilsiu neskubės beveik kas trečias valstybės tarnautojas. Manančių, kad amžius darbui ne kliūtis – nemažai ir tarp verslo konsultantų, reklamos bei viešųjų ryšių specialistų (24 proc.).
Didžiausi darbo senatvėje skeptikai, apklausos duomenimis, yra transporto bei logistikos ir finansinio tarpininkavimo srities specialistai. Dirbti sulaukus pensinio amžiaus pasiryžęs kas dešimtas transporto sektoriaus darbuotojas ir 8 proc. finansinio tarpininkavimo atstovų. Be to, šie darbuotojai dažniau nei statistinis lietuvis visiškai nemato poreikio ar galimybių tęsti karjerą būdami garbaus amžiaus.
Informacinių technologijų specialistams labiausiai iš visų profesijų atstovų svarbi gera darbovietė svarstant galimybę dirbti senatvėje (daugiau nei pusei šių darbuotojų), o pedagogai ir mokslo darbuotojai išsiskiria savo pasiryžimu dirbti išėję į pensiją tik priversti aplinkybių (41 proc. jų).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad išsaugoti užimtumą senatvėje labiausiai linkę 1200 litų ir didesnes mėnesines pajamas gaunantys asmenys. Senatvėje save dirbančius regi 20 proc. šių gyventojų. Kita vertus, tvirtai apsisprendusių nedirbti daugiausia tarp asmenų, gaunančių minimalias pajamas (iki 500 litų per mėnesį). Senatvę skirti tik poilsiui ketina 4 proc. jų.
„Nepaisant nemažo skaičiaus gyventojų, svarstančių darbo senatvėje galimybę, daugiau lietuvių savo lūkesčius ir finansus senatvėje sieja su asmeninėmis santaupomis, o ne galimybe dirbti“ – teigia „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius. „Kaip atskleidė tyrimas, 21 proc. gyventojų tikino turėsiantys santaupų senatvėje, o 51 proc. ketina jomis pasirūpinti artimiausiu metu. Tai rodo, kad lietuviai finansinį stabilumą senatvėje linkę užsitikrinti iš anksto, o dirbti išėję į pensiją ketina tik kraštutiniu atveju ar dėl malonumo“.
Kitos tyrimo išvados:
Vilniečiai apie darbą senatvėje galvoja dažniausiai (25 proc. sostinės gyventojų). Kitų Lietuvos didmiesčių gyventojai senatvėje linkę dirbti tik turėdami gerą darbo vietą (47 proc. jų gyventojų), o mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės dažniau darbo senatvėje galimybę linkę atmesti (6 proc. jų gyventojų).
Šiuo metu dirbantys asmenys ir senatvėje labiau linkę turėti darbą nei nedirbantys.
Asmenys gyvenantys su tėvais labiausiai linkę atmesti darbo senatvėje galimybę.
Dažniau keliaujantys gyventojai senatvėje linkę dirbti labiau nei nekeliaujantys.
Daugiau vyrų nei moterų mano, jkad senatvėje turės sukaupę santaupų (27 proc. prieš 14 proc.).
Vyresni žmonės prasčiau vertina savo galimybes turėti santaupų senatvėje nei jaunesni.
Vilniečiai labiausiai tiki, kad senatvėje turės papildomų santaupų. Taip mano ketvirtadalis sostinės gyventojų.
Transporto ir logistikos bei informacinių technologijų specialistai labiausiai tikisi turėti santaupų senatvėje, mažiausiai – dirbantys švietimo ir mokslo srityje.
Lietuvos gyventojų finansinių lūkesčių senatvėje tyrimas atliktas internetu apklausus tūkstantį 25-40 metų amžiaus gyventojų. Gyventojų apklausą šių metų rugpjūčio 8-17 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT“.
