Tik pusė šalies gyventojų teigia negalvoją apie galimybę emigruoti. Tuo tarpu beveik 10 proc. respondentų nori dingti iš Lietuvos visam laikui, dar 24 proc. norėtų išvažiuoti laikinai užsidirbti. Beveik 57 proc. išvykti pasirengusių tautiečių sutiktų svetur dirbti bet kokį darbą, o pagrindinės emigracijos tikslo šalys - Didžioji Britanija, Norvegija ir JAV.
Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Dažniau apie emigraciją susimąsto vyrai, jaunesnio amžiaus, rajonų centrų gyventojai. Laikinai palikti Lietuvą, susikurti materialinės gerovės dažniau ketina žemiausių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Tuo tarpu aukščiausių pajamų ir aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai dažniau linkę palikti Lietuvą visiems laikams.
Natūralu, kad garbaus amžiaus žmonės dažnai turi nulines galimybes emigruoti, tačiau tyrimas parodė, kad dažniau apie emigraciją svarsto jaunesni žmonės. Šią tendenciją patvirtina ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (TMO VB) tyrimai, rodantys, kad tarp jaunimo emigracijos potencialas yra gerokai aukštesnis (58 proc.).
Tarp emigracijos krypčių vis dar vyrauja Didžioji Britanija, tačiau Airiją į ketvirtą poziciją išstūmė Norvegija ir JAV. Jaunimas (18 -25 m.) dažniau galvoja apie migraciją į Didžiąją Britaniją, vyresnieji (nuo 35 m.) dažniau rinktųsi Norvegiją.
Didesnė dalis respondentų darbo pobūdžio nelinkę sureikšminti - svarbu geras atlyginimas. Aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus bei didžiausių pajamų atstovai dažniau sutiktų dirbti ne prastesnės kvalifikacijos arba išsilavinimą atitinkantį darbą. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė atkreipė dėmesį į tų žmonių, kurie svarsto apie emigraciją, savijautą. „Beveik 10 proc. žmonių, kurie nori visam laikui išvykti iš Lietuvos, yra pakankamai didelis skaičius. Tai juk kas dešimtas žmogus. Apsidairykite savo aplinkoje - name, darbe, giminėje - ir pagalvokite, kiek žmonių atkristų visam laikui, o dar dvigubai tiek ketina bent trumpam išvykti. Kaip tuomet visi šie žmonės čia jaučiasi?“ - svarstė psichologė.
Pašnekovės nenustebino, kad dažniau apie emigraciją svarsto vyrai. „Greičiausiai tai siejasi su vyrišku identitetu. Vyrauja nuostata, kad vyras turi uždirbti pinigų, išlaikyti šeimą. Ir jeigu Lietuvoje vyrai nesugeba to padaryti, jie jaučiasi nevykėliai, net jei moterys, sugebančios uždirbti pinigų pačios, tikina, kad myli juos ir tokius. Kaip rodo mano praktika, toks vyras vis tiek jaučiasi blogai“, - sakė D. Balčiūnienė.
