Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas priėmė beveik 30 valstybių ambasadorius bei misijų atstovus ir per uždarą susitikimą supažindino juos su apkaltos procedūromis ir dabartine apkaltos Prezidentui iniciatyva bei ypatumais.
Č. Juršėnas savo svečiams paaiškino, kas yra apkalta: aštriausia parlamentinės kontrolės forma (kildinama iš Jungtinės Karalystės, kurioje neprireikė jos taikyti pastaruosius 200 metų, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose – prireikus – taikoma iki dabar nuo XVIII amžiaus).
Č. Juršėnas parlamento svečiams priminė, kad antrojoje pasaulyje – 1791 metų Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) Konstitucijoje buvo įrašyta konstitucinė atsakomybė; Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) apkaltos nebuvo numatyta, ji buvo konstitucionalizuota tik 1992 m. priimtame referendumu pagrindiniame valstybės įstatyme. Apkalta išsamiau aptarta 1994 m. metais priimtame Seimo statute (kurio vienas iš autorių yra Česlovas Juršėnas).
Diplomatams buvo pateiktas su apkaltos procedūra susijusių teisės aktų aplankas ir priminta prasidėjusios apkaltos procedūros istorija (kai 2003 m. spalio 30 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė atitinkamą pažymą Seimo Pirmininkui, vėliau buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui, kurios išvados buvo patvirtintos 12.02, o 12.18 surinkti 86 parašai apkaltai pradėti.
Šiuo metu dirbanti Specialioji tyrimų komisija turės pateikti išvadą iki 2004 m. vasario 13 d.)Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas atkreipė diplomatų dėmesį, kad Konstituciniam Teismui priėmus nepalankų sprendimą (dėl neteisėtai suteiktos pilietybės), formaliai galėtų pakakti to vieno kaltinimo, tačiau iš principo visa byla turi būti ištirta iš esmės ir „išsiaiškinta tiesa“. Č. Juršėnas pabrėžė, kad parlamentas, veikiantis rinkėjų vardu, išreiškia tautos savigynos būdą nuo bet kurio, net aukščiausio valdžiūno pažeidimų.
Parlamento vadovybės narys patikino diplomatus, kad Lietuvoje, pradedant Seimu, Vyriausybe ir baigiant savivaldybėmis, valstybės valdžia veikia normaliai, o Prezidentas pagal Lietuvos įstatymus – skirtingai nuo kitų valstybių patyrimo – negali būti apkaltos metu suspenduotas, tad šiuo metu taip pat gali vykdyti ir vykdo savo funkcijas.
Č. Juršėno įsitikinimu, Prezidentas naudojasi visomis teisėmis, tarp jų – teise važinėti per Lietuvą, susitikinėti su rinkėjais taip, kaip ir Seimo nariai. Kita vertus, Prezidentui užtikrinama teisė – kaip ir per tokius apkaltos procesus kitur – atvykti į Specialiosios tyrimų komisijos posėdžius ir pasakyti tai, ką jis norėtų pareikšti bei paaiškinti, tačiau būtent šia teise Lietuvos Prezidentas nesinaudoja. Primindamas rašytojo Marko Tveno posakį, šiuo atveju ir apkaltinamasis Lietuvos vadovas, kaip ir JAV, greta visų teisių, kuriomis gali naudotis, turi ir teisę tomis teisėmis nesinaudoti. Jis ir taiko tik šią teisę, vietoj savęs deleguodamas 6 advokatus.
Diplomatus šis aspektas domino, kaip Prezidentas gali susipažinti su dokumentais ir kaip jam tokia informacija pateikiama. Č. Juršėnas pabrėžė, jog Prezidentui siunčiama komisijos informacija, o su posėdžių raida ir iškylančiais klausimais jis gali susipažinti atvykęs, bet to nedaro savo valia, todėl jam skirtas krėslas komisijos posėdžiuose lieka tuščias. Prezidentas gali bet kada atvykti į nacionalinį parlamentą ir kalbėti (pavyzdžiui,jis tokia teise pasinaudojo sausio 13 d. iškilmingame Seimo posėdyje).
Per susitikimą buvo atkreiptas diplomatų dėmesys į tai, kad Lietuvoje vykstanti apkalta padės sukurti skaidresnę ir tobulesnę valstybės administravimo struktūrą, jau dabar inicijuojant naujus teisės projektus dėl kai kurių įstatymų pakeitimų – pradedant nuo partijų finansavimo tvarkos bei Priesaikos instituto taikymo. Užsienio atstovus būtent domino, ar Lietuvoje priesaiką sulaužęs asmuo gali vėl pretenduoti į aukščiausias pareigas.
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pabrėžė svečiams, jog dabartinė teisė nedraudžia tokios perspektyvos. Č. Juršėnas apskritai paaiškino, jog demokratinėje Lietuvos valstybėje, remiantis Konstitucijos principu, užtikrinančiu teisę į gynybą, galimi ne mažiau kaip du apkaltos rezultatai: Specialiųjų tyrimų komisijos išvada gali būti nepatvirtinta arba Seimui balsuojant gali pritrūkti nustatyto balsų skaičiaus („kaip antai, JAV per impičmento balsavimus Senate, kai 17-am Prezidentui E. Džonsonui ir 42-am Prezidentui B. Klintonui pritrūko balsų“).
Č. Juršėnas priminė, kad Lietuvoje sukurta politinė įtampa šiais metais lemia išskirtinį Seimo rinkimų foną ir gali įvykti ne tik numatytieji dveji – nacionalinio parlamento ir Europos Parlamento, bet ir Prezidento rinkimai, o pastarieji dar gali sutapti su rinkimų į Europos Parlamentą data (birželio 13 d.).
Diplomatų korpuso vardu Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pėteris Stefanas Curbrigenas padėkojo už specialų ir naudingą pokalbį apkaltos ypatumų tema Č. Juršėnui, tuo tarpu Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, kad ir apgailestaudamas dėl nesmagių komentarų užsienio spaudoje apie Lietuvos politinius procesus, optimistiškai teigė: „Mes, lietuviai, kantrūs, tad atsilaikysime ir dabar“.
