Kas kaltas, kad jaunai šeimai, bandančiai rasti savo vietą gyvenime, planai ir svajonės ne tik sudužo akimirksniu, bet ir įsuko į teismų karuselę?
Savojo kampo beieškant
Graži Gitanos (28 m.) ir Stasio (27 m.) Šėporaičių šeima, gyvenanti Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio sav.), patekusi į nepavydėtiną situaciją šaukiasi pagalbos: liko be išsvajoto buto, o teismas dar stumia į skolų liūną.
Sutuoktinių turtas per trejus bendro gyvenimo metus – du pametinukai sūneliai (pustrečių ir beveik pusantrų metų) ir jau net 4 kartus keista gyvenamoji pastogė.
Pernai rudenį Šėporaičiai, įsigilinę į valstybės remiamo būsto jaunoms šeimoms kredito sąlygas, nutarė, kad vienintelis kelias siekti savo svajonės – banko paskola ir buto pirkimas.
Paskolą sustabdė svetimas vaikas
2008-ųjų vėlyvą rudenį su suderėto pirkti buto savininkais buvo sutarta buto kaina – 70 000 litų. Kadangi banko „DnBNord“ Vilkaviškio poskyris, įvertinęs Šėporaičių finansinę padėtį, pažadėjo suteikti 66 000 litų kreditą, trūkstamus 4000 litų sutuoktiniai pasiskolino ir buto pardavėjams sumokėjo iškart.
Spalio 31-ąją notarų biure buvo patvirtintas buto pirkimo-pardavimo sandoris, oficialiai aptartos visos sąlygos – Šėporaičiai tapo nusipirkto buto savininkais, tai yra butas buvo perrašytas jų vardu. Buto pardavėjai liko laukti pinigų, kuriuos pirkėjai turėjo gauti iš banko.
Tada ir nutiko tai, kas šiandien slegia jauną šeimą: garantuotas banko kreditas buvo laikinai sustabdytas. Mat paaiškėjo, kad Stasys Šėporaitis turi ne 3 vaikus, kaip atsispindėjo pristatytuose dokumentuose (jau minėti pametinukai sūneliai ir mažametė dukrelė iš pirmosios Stasio santuokos, gyvenanti su savo motina), o keturis. Stasys net ir pats nežinojo, kad buvusi jo žmona gana greitai po skyrybų pagimdė kito vyro vaikelį, bet jį įregistravo ne sugyventinio, o buvusio vyro vardu. Taip neretai daro sugyventinių poros, tinginčios tvarkytis krūvas dokumentų ir besitikinčios iš valstybės papildomų pašalpų.
Stasys skubiai kreipėsi į teismą, ir jo tėvystė ketvirtajam vaikučiui buvo nuginčyta be jokių problemų. Jeigu bankui būtų tikęs „karštas“ teismo dokumentas apie tai, kaip Šėporaičiams buvo garantavusi su jais kredito reikalus tvarkiusi banko darbuotoja, jie paskolą būtų gavę. Tačiau paaiškėjo, kad reikia laukti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Šitaip paskolos suteikimo reikalai „įlipo“ į kitus kalendorinius metus – 2009-uosius. Kartu „nugaravo“ būsto kreditas, nes jo terminas buvo tik 2008-ieji.
Naujas pastangas apvainikavo teismas
Šėporaičiai, nuliūdinti banko, iš karto pranešė buto pardavėjams, kad bankas atsisakė suteikti žadėtą paskolą, todėl atsiskaityti už pirktą butą laiku jie negalės.
Stasys Šėporaitis dar kartą kreipėsi į tą patį banką, kad iš naujo būtų pradėti tvarkyti banko kredito suteikimo dokumentai. Vos tik vyras pristatė pažymą apie savo atlyginimą, kuris kaip tik tuo metu dėl krizės buvo sumažintas perpus, kaip ir daugelyje Lietuvos darboviečių (Stasys yra vienos bendrovės Pilviškiuose darbininkas), bankas įvertino, kad šis klientas yra nebemokus.
Taigi sutuoktiniai pradėjo taikytis su mintimi, kad jų vardu įregistruotas, tačiau nė dienos dar jų negyventas butas taip ir liko tik kalėdinė svajonė...
Beliko nutraukti sandorį ir atsisveikinti su buto pardavėjais. „Mes paprašėme atiduoti tuos 4000 litų, kuriuos jau buvome jiems sumokėję kaip trūkstamą sumą šalia banko paskolos žadėtos sumos, ir būtume vėl jų vardu perrašę buto dokumentus, tačiau jie kategoriškai atsisakė atiduoti tuos pinigus, teigdami, jog tai buvo rankpinigiai, – pasakojo Gitana Šėporaitienė. – Bet juk mes nebuvome aptarę, jog tai rankpinigiai, jokio susitarimo apie tai nepasirašę. Tuomet neparduoto buto savininkai padavė mus į teismą, kad įrodytų, jog tų 4000 litų neturi grąžinti ir dar prisiteistų 20 000 litų žalą, nes tiek per kelis mėnesius esą nuvertėjęs jų butas, galėtas parduoti kitiems pirkėjams.“
Vilkaviškio teismas pripažino, kad to buto savininkai, dėl ekonominės krizės kritus kainoms, patyrė žalą – bet ne 20 000 litų, o 10 000 litų. Tiek jiems turėtų sumokėti Šėporaičiai. O jie patys pagal teismo sprendimą turėtų sugrąžinti Šėporaičiams 4000 litų, kurie teisme buvo pripažinti nesą rankpinigiai.
Kaltųjų paieškos tęsis?
Kuo pasibaigs ši nesmagi buto pirkimo istorija, kurioje savo aktyvius vaidmenis atliko ne tik minėti pirkėjai ir pardavėjai, bet ir nuo pernykščio rudens visus gnaibanti pikčiurna krizė, nuspėti dar negalima, nes Vilkaviškio teismo sprendimą abi šalys dar gali apskųsti Kauno apygardos teismui. Tik, suprantama, besitęsiančioje istorijoje savo veidų nekaitins nei buvusi Stasio žmona, slapta „pavogusi“ buvusiojo pavardę savo naujosios meilės vaisiui, nei Stasio darbdaviai, negalintys mokėti darbininkui didesnio atlyginimo, nei banko darbuotojai, neįsileidžiantys į savo apartamentus nemokaus kliento, nei notarė, pasirašiusi buto pardavimo-pirkimo sandorį, dar neturint pinigų už šį pirkinį.
Ir kur gauti 10 000 litų jaunai šeimai, staiga parklupdytai krizės? Juk net ir tie 4000 litų, kurių vis dar nenori atiduoti buto savininkai, yra ne pačių Šėporaičių santaupos, o skolinti, tad juos jau irgi reikia atiduoti skolintojui...
„Akistata“ prognozuoja, kad tokių nesėkmingų sandorių, į kuriuos einama, galima sakyti, užsimerkus, ir yra, ir bus dar daugiau, nes gyvename, švelniai tariant, įdomiu laiku. Ir teismų praktika tokiose dėl krizės susidariusiose situacijose dar labai nenusistovėjusi. Antraip kaip paaiškinti, kad visiškai tokios pačios istorijos blaškyta viena marijampolietė, pasišovusi atgauti už butą įmokėtą dalį, kai sandoris dėl krizės nutrūko, neseniai Marijampolės rajono apylinkės teisme laimėjo, paskui Kauno apygardos teisme pralaimėjo, o galiausiai vėl laimėjo Aukščiausiajame Teisme, kuris paliko galioti Marijampolės teismo sprendimą?
Jeigu tokius pačius mokslus baigę Temidės tarnai, dirbantys skirtingose pastogėse, mato ir sveria skirtingai, tai paprastam žmogeliui susigaudyti įstatymų ir dokumentų labirintuose yra labai sudėtinga.
Tik faktai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sandorio šalys negali numatyti Lietuvoje ir pasaulyje vykstančių ekonominių procesų, dėl kurių atsiranda nuostolių.
Civilinė atsakomybė dėl nutrauktų derybų netaikoma, kai tai lemia objektyvios priežastys, ir taikoma, kai kuri nors šalis jas nutraukia tyčia, būdama nesąžininga.
Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, tai turi būti įforminta teisiškai, kad vėliau nekiltų ginčų.
Irena Zubrickienė
