Ritos Latvėnaitės-Kairienės romanas "Šauksmas" apie gėrį ir blogį, apie meilę ir mirtį, apie žaidimą, kurį žaidžia pagrindiniai veikėjai, kuriame gėda buti geram.
Pagrindinė veikėja-bevardė mergaitė-tarsi visų, kurios vaikystėje patyrė seksualinę prievartą simbolis. Netikėta patirtis drasko iš vidaus, daro mergaitę dvilypę: Dievop kyla, velniop krenta. Gyvena įtampos, baimės ir fantasmagorinių fantazijų pasaulyje. Jaučia blogį, bet nežino, kaip elgtis, kaip nuo jo apsisaugoti. Paslaptis tokia didelė ir sunki, kad nesiryžtama niekam, išskyrus dienoraštį, atskleisti.
Taigi "Romano siužetą perpasakoti nelengva-jis painus, keliasluoksnis ir daugiabalsis. Galbūt nebus labai suklysta pasakius, kad tai – skaudi vienos mergaitės pasaulio pažinimo ir brendimo istorija. Mergaitė rašo dienoraštį, bando suprasti, kas jos gyvenime yra įvykę ir kas vyksta kalbamuoju metu. Meilė jai nuo pat vaikystės – viena didžiausių paslapčių:
„ ...dėstydamas Dostojevskį, mokytojas kalbėjo apie Froido lyčių teoriją, apie seksualinę trauką, kai maži berniukai įsimyli mamas, mergaitės – tėčius.
Nežinau, kaip kitiems, bet man ši tiesa netiko.
Gal mano, penkiametės, libido– išimtis iš taisyklės? Nesąmoningai žavėjausi ne tėčiu, o pusbroliu – jau tada man reikėjo jo kaip vyro.
VYRO, kuris budi, kuris kovoja, kuris randa, kuris liečia.
O kaip kitaip paaiškinti žaidimus – „Priešai“, „Ligoninė“, „Gydytojai“. Mes juos kartodavome su Karoliu.
Dažnai.
Pašiūrėje.
(„Karoli Karoliukai, gražus tavo skambaliukas, paliesk mane... Ai!..“)"-taip savo recenzijoje rašo literatūrologė Donata Mitaitė, cituodama ištrauką iš romano. Taip pat reikėtų pacituoti dar vieną literatūrologės dr. D. Mitaitės mintį: "Dažnai padejuojama, kad jaunimas nebeskaito. Susitikusi su romano "Šauksmas" skaitytojais autorė įsitikino: jaunimas tikrai skaito, domisi ir linkęs iki užkimimo diskutuoti, jei tik knyga tikrai užkabina jaunuoliams svarbias problemas ir kalba jiems suprantama kalba. O anot kritikės S. Bartkutes, skaitydamas šią knygą skaitytojas "išklauso psichoterapijos kursą. Ir yra jis gelbėjamas ne tik nuo savižudybės, bet gal apsaugomas ir nuo viso gyvenimo naktų košmarų."
Visais požiūriais intensyvus romanas stato skaitytoją į akistatą su žmogaus gyvenimo esmėmis: Dievo įsakymais ir jų trauka, šėtono gundymais, dvasinėmis kryžkelėmis ir kančiomis, siekiant ir laimės, ir prasmės, ir doros. Atidaus skaitymo reikalaujantis kūrinys autores valia ir pastangomis nenori būti tik paprastas pasiskaitymas. Ar herojai-silpnos būtybės prieš šių dienų gyvenimą? Greičiausią atsakymą ras paaugliai, jaunimas, juk pagrindinė veikėja-paauglė. Jos traumos, problemos, atradimai ir praradimai, susižavėjimai ir filosofavimas įdomus bendraamžiams, tačiau neabejingi turėtų likti ir tėvai.
Tai knyga iš nedaugelio lietuviškų knygų, skirtų paaugliams, kurią gerai įvertino literatūrologai Kęstutis Urba, Donata Mitaitė, Gintarė Adomaitytė.
