Pasiekti sportinių aukštumų ar tiesiog užėjus į sporto salę jaustis „savo rogėse“ galima tik tada, kai išsirenkate jums tinkamiausią sporto šaką. Ir jei suaugusieji dar daugiau ar mažiau žino, ko nori, tai su vaikais – kur kas kebliau: kurlink juos orientuoti, kokį sportą parinkti?
Pirmosios treniruotės gali pasirodyti įdomios visiems, vėliau kiekvienam vaikui pasitaiko tingulio debesėlių. Tad kaip nustatyti, ar toks tingulys – tik pereinamasis etapas, ar iš tikrųjų šis sportas jūsų vaikui netinka?
Vienas iš būdų pasitikrinti – pasidomėti, koks sportas rekomenduojamas jūsų vaikui pagal charakterio tipą. Tai neturėtų tapti absoliučiu kriterijumi renkantis sporto šaką, bet galbūt patars jums, kur geriau orientuoti dar neapsisprendusį mažylį.
O jums kilusias abejones ir klausimus aptarkite su treneriu, papasakokite apie savo vaiko stiprias ir silpnas charakterio puses – taip palengvinsite jų bendravimą ir tarpusavio supratimą. Jei viskas vyks sklandžiai, mažylis jaus malonumą sportuodamas.
Sprinteriai ir stajeriai
Jei jūsų vaikas – ekstravertas (lengvai bendraujantis, impulsyvus, jam patinka būti dėmesio centre), jam geriausiai seksis tos sporto šakos, kuriose reikia jėgos ir greičio. Jam galima plaukioti trumpas distancijas, būti sprinteriu. Tokie vaikai pasiekia gerų rezultatų kovos menuose, kalnų slidinėjime, tenise. Jie lengvai juda, greitai perpranta judesio subtilybes, nelabai pasiduoda emociniam stresui, linkę rizikuoti. Jiems sekasi tie sportiniai užsiėmimai, kur reikia trumpalaikio energijos pliūpsnio. Ekstravertai tampa gerais gimnastais, akrobatais, snieglentininkais, banglentininkais.
O jei jūsų vaikas intravertas (užsidaręs, drovus, pasyvus, linkęs į savianalizę, jam labiau patinka leisti laiką vienatvėje ar su vienu geru draugu, nei būti triukšmingoje kompanijoje), jam geriau tiks cikliniai sportai – lengvoji atletika, triatlonas, slidinėjimas. Intravertams nesunku ištverti monotoniškas treniruotes, jie disciplinuoti, ištvermingi, nesiblaško. Jiems kur kas lengviau įveikti ilgas, o ne trumpas distancijas.
Komandoje ar pats už save?
Jei žinote, kokiam psichologiniam tipui priklauso jūsų vaikas, galite rekomenduoti jam sportą, atitinkantį jo charakterį.
Labilaus tipo vaikams dažniau nei kitiems keičiasi nuotaika: čia jie judrūs, bendraujantys ir geraširdžiai, čia vietoje nenustygstantys šiurkštūs peštukai. Juos dažnai kamuoja peršalimo ligos, serga ilgai, ligos linkusios kartotis. Jų nervų sistemos nestabilumas lemia dažnus pokyčius širdies ir kraujagyslių sistemos veikloje. Todėl šiems vaikams sportą reikėtų rinktis itin atsargiai, pasikonsultavus su gydytoju. Jiems nerekomenduojamos sporto šakos, kur reikia varžytis, pavyzdžiui, kovos menai ar tenisas. Taip pat jų nepatartina skatinti siekti rekordų, sportas jiems turėtų būti tik sveikatai ir fizinei formai palaikyti. Taigi jiems užteks dalyvauti draugiškose rungtynėse, o ne atsakingose ir ką nors lemiančiose kovose.
Taip pat itin atsargiai sportuoti turėtų epileptoidinio tipo vaikai – tie, kuriems būdingas smulkmeniškumas, valdingumas, troškimas lyderiauti, konservatyvizmas. Tokio charakterio paaugliai taip pat dažnai kenčia nuo funkcinių širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimų, juos reikia mokyti atsipalaiduoti, tiek psichologiškai, tiek fiziškai.
Isterinio tipo vaikai trokšta visą laiką būti dėmesio centre, reikalauja nuolankumo, užuojautos, dėl to gali ryžtis net šantažui. Tiesa, jie taip pat lengvai bendrauja, turi puikiai išvystytą intuiciją. Jiems geriau apsieiti be tų sporto šakų, kur varžomasi, mat šie vaikai nemoka pralaimėti.
Šizoidinio tipo atstovai užsisklendę savyje, jiems sunku bendrauti, nemoka efektyviai bendradarbiauti, užtai yra atkaklūs, siekia maksimaliai tobulinti savo kūną. Jie nesidomi kolektyviniais sportiniais žaidimais, tačiau paprastai mielai imasi šeipingo, lengvojo kultūrizmo, plaukimo. Atsakingose varžybose moka susikaupti ir parodo geresnius rezultatus, nei nesvarbių pasirodymų metu.
Psichasteninio tipo vaikai neryžtingi, linkę į dvejones, svarstymus, savianalizę. Jie lengvai pasiduoda įkyrioms baimėms. Jiems stinga sportinio ryžto ir užsidegimo, tačiau turėdami tvirtas kojas gali pasiekti neblogų rezultatų lengvojoje atletikoje, slidinėjime.
Astenoneurotinio tipo vaikai greitai pavargsta, jie vangūs, linkę į hipochondriją, jų savęs vertinimas gana žemas, miegas negilus. Iš visų sporto rūšių jiems labiausiai tinka plaukiojimas – bet ne rungtyniaujant, o tik sveikatos sumetimais.
Sensityvaus tipo vaikai trapūs, drovūs, lengvai pasiduoda įspūdžiams, greitai įsižeidžia, yra pareigingi ir atsakingi. Jie nėra individualistai, taigi jiems idealiai tinka komandinio tipo sportas. Taip pat labai rekomenduojamas plaukimas. Tiesa, rekordų šioje srityje geriau nesiekti, mat šie nerimastingi vaikai atsakingose rungtynėse sunkiai pakelia įtampą, tad geriausių rezultatų pasiekia treniruotėse, o ne varžybų metu.
Hipertiminių vaikų – judrių, savarankiškų, pasitikinčių savo jėgomis, tų, kurie nuolat būna geros nuotaikos ir puikiai miega, nevertėtų skatinti lankyti komandines sporto šakas – jų emancipacija pernelyg išreikšta, jiems geriau ten, kur iki galo galėtų parodyti, atskleisti savo jėgas ir, žinoma, savo ego.
Cikloidinio tipo vaikai – apatiški, dirglūs, nestabilaus darbingumo, linkę į depresiją. Jiems sportą geriausia planuoti antrai dienos pusei, nes rytais jie dažniausiai būna itin vangūs. Šie vaikai nepastovūs, jie linkę mesti užsiėmimą vos šis ima atsibosti. Tad jei norite, kad vaikas patirtų malonumą sportuodamas – nusiteikite dažnai kaitalioti treniruočių rūšis. Jei vis tiek nesiekiate sportinių aukštumų, kas čia blogo, kad šiemet kibsite į tenisą, po metų – į jojimą, o dar kitąmet jis jau žais tinklinį.
Konformistinis tipas – tai vaikai, kurie trūks plyš siekia elgtis „kaip visi“. Jie draugiški, malonūs, bet ne itin savarankiški. Tokiems vaikams rekomenduojamos komandinės sporto šakos, kad turėtų progos pasitempti, tapti stipresniu ir aktyvesniu, neatsilikti nuo komandos draugų. Be to, šie vaikai niekada nelaužys žaidimo taisyklių, sąžiningai klausys trenerių.
