V. Vitkus per Sausio įvykius nukentėjo savo darbo vietoje, Radijo ir televizijos pastate.
„Tą naktį dirbau radijuje, naktinėje programoje. Pasipylė skambučiai, kad juda kariuomenė. Aš buvau sumuštas ir išmestas į gatvę“, – įvykius prisiminė žurnalistas.
V. Vitkus pasakojo, kad 1991 metų sausio 13-ąją vienas buvo kabinete, kai įsiveržė sovietų kariai.
„Niekas per daug su manim nesišnekėjo, „rankas aukštyn“ buvo komanda, iškraustė kišenes ir į koridorių. Niekas net neklausė nei kas aš, nei ką aš čia darau. Jie buvo jauni“, – sovietų smurtą prisiminė sužalotas žurnalistas.
Be V. Vitkaus taip pat buvo mušami policininkai, apsaugininkai.
Pasak nukentėjusiojo, ištemptas į koridorių gavo ginklo buože per galvą, paskui buvo spardomas, nuo smūgių skilo žandikaulis. Jį, pasak V. Vitkaus, paskui „lopė“ Raudonojo kryžiaus ligoninės medikai.
„Mano kabinetas buvo trečiame aukšte, jie liepė stotis prie sienos, spyrė koja, paskui liepė gultis ant grindų, nuskėlė dantį“, – prokurorams ir ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykių dar1991 metų vasarį pasakojo nukentėjusysis.
Smūgiai teko ne tik žurnalistui – koridoriuje palei sieną buvo suguldyti milicininkai. Vienam priekaištauta, kad jis be pistoleto, kodėl užsisiuvęs Lietuvos policijos emblemą.
Sausio 13-osios įvykių bylą nagrinėjantis teismas šiuo metu tiria epizodą dėl Radijo ir televizijos pastato užgrobimo. Į posėdžius galintys atvykti nukentėjusieji liudija atvykę į salę, o negalinčių atvykti į teismą dėl sveikatos ar kitų priežasčių – skelbiami posėdžio metu.
Sausio 13-osios byla dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga siekta nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį, yra viena reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Bylą sudaro daugiau kaip 700 tomų. Joje yra daugiau nei 800 nukentėjusiųjų. Praėjus 26 metams, gyvi tebėra apie 650 nukentėjusiųjų, 400 iš jų nukentėjo prie televizijos bokšto. Pusė jų – maždaug 250 – apklausti, mirusiųjų parodymai paskelbti teismo posėdyje.
