„Šis aktorius yra tikras atradimas, iš jo sklinda ta energija, kurios ir reikia žiūrovui“, – tai vienas taikliausių atsiliepimų, apibūdinančių Anželikos Cholinos auklėtinį profesionalų aktorių-šokėją Evaldą Taujanskį, vaidinantį Gyčio Ivanausko teatre, rašo „Respublika“.
Skaitymo malonumai
– Lapkričio pabaigoje Gyčio Ivanausko teatras žiūrovus pakvies į modernią Hanso Christiano Anderseno pasakos „Raudonos kurpaitės“ inscenizaciją. Kokį charakterį įkūnysi šiame šokio spektaklyje?
– Nenorėčiau išskirti savo personažo ir išduoti, ką konkrečiai vaidinu, tegul tai lieka intriga. (Šypsosi.) Galiu užtikrinti, kad ši netradicinės pasakos suaugusiesiems interpretacija bus labai originali ir nenuspėjama, kaip ir kiti Gyčio darbai.
– O vaikystėje pats skaitydavai H.Ch.Anderseno pasakas?
– (Pamąsto.) Kiek aš save prisimenu, visada buvau didelis, suaugęs... Vaikų pasakos man atrodė nesąmonė, griebdavau rimtas knygas. Atsimenu, 8-oje klasėje perskaičiau „Aną Kareniną“ ir už tai mokykloje gavau aukščiausią įvertinimą.
Paskui, kai aukštesnėse klasėse reikėjo nagrinėti įvairių šalių pasakas, dariau tai su malonumu. Pamenu, turėjome su pussesere tokią knygą „Stebuklingos pasakos“, išgraibstėme iš ten visas pasakas su siaubo elementais. Prieš naktį pasiskaitydavome, kad būtų „skaniau“ miegoti. (Juokiasi.)
Atrado žiūrovus
– Koks tavo kelias į Gyčio Ivanausko teatrą?
– Jau nuo akademijos laikų susibūrė grupelė žmonių, vienas kitą suprantančių ir palaikančių. Su Gyčiu iškart įstojome į antrą A.Cholinos kursą, reikėjo išlaikyti begalę egzaminų ir mes labai greitai susidraugavome. Ta draugystė tęsiasi iki šiol.
Buvau kurį laiką nutolęs nuo teatro, Gytis vaidino Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno teatre. Kai jis pribrandino mintį kurti savo teatrą, pasakė: „Norėčiau tave matyti savo teatre“. Tai, žinoma, paglostė širdį, pamaniau, kodėl gi ne. (Šypsosi.)
– Ir sėkmingai kartu dirbate nuo pat teatro sukūrimo pradžios.
– Taip. Kai pagalvoji, šis spektaklis bus jau penktas Gyčio teatre! Per ketverius metus jaunas žmogus padarė penkis spektaklius! O svarbiausia, kad atsirado tas žiūrovų ratas, kuriam įtikome ir kuris „kaifuoja“ nuo Gyčio spektaklių.
Žinomumo nesiekia
– Filmuojiesi televizijos seriale "Nekviesta meilė". Nebijai, kad televizija sugadins tave?
– Tikrai ne! Į serialą nėjau tam, kad tapčiau populiaresnis. Man 28-eri, aš tiksliai žinau, ko noriu, ir taip pat puikiai žinau, kad niekada nepasakosiu apie savo apatinius, batus ar šukuoseną.
– Grįžkime prie šokio. Tam, kad tiksliai perteiktum judesius, kiekvieną jausmą reikia išgyventi. Ar emocingas žmogus esi?
– Labai. Tačiau kalbant apie judesius... Stiprių duomenų niekada neturėjau (čia yra jau iš prigimties – vieniems duota, kitiems – ne). Aš esu labiau charakterinis šokėjas. Tango, flamenko – čia mano stichija...
Šiuolaikinio šokio terpėje man sunkiau save atrasti, vaidinti judančius ruonius nėra lengva. (Šypsosi.) Bet jei tai įvilkta į įdomią mintį, kodėl gi ne?
Mokosi paslaptingumo
– Koks Evaldas Taujanskis yra ne teatre, o gyvenime?
– „Paprastas kaip trys kapeikos“. Šis posakis man puikiai tinka. Gali galvoti, kad tavo vieno darbai yra svarbiausi, tavo striukė gražiausia, o ši gatvė – pati geriausia, nes TU joje gyveni! Bet man to nereikia! Iš kito žmogaus savybių taip pat labiausiai vertinu paprastumą.
– Už ką save pagirtum ir už ką pabartum?
– Esu per daug atviras. Oscaras Wilde'as yra pasakęs: reikia pamėgti paslaptingumą, nes tik jis daro žmogų įdomesnį ir dar patrauklesnį. Tad dabar mokausi paslaptingumo, mokausi pasidaryti tokias tvoreles: „Na, pabūk, pasėdėk dabar vienas...“ (Šypsosi.)
O pagirti? Už tai, kad sugebu taip gražiai save atiduoti žmonėms. (Juokiasi.)
– Ar ambicingas esi? Turi žemaitiško užsispyrimo?
– Mano mama prieš porą metų pasakė: „Matydama, kaip tu augai, jau mačiau – šis vaikas nedarys nieko, kas jam nepatiks“. Tai išliko iki šiol. Jei man neįdomu, neskanu, nesiimu to reikalo. Realiai vertinu savo galimybes. Rizikuoju tik tada, kai 100 procentų žinau, kad gersiu šampaną. O tada jau būnu ryžtingas ir užsispyręs.
Apie darbą ir poilsį
– Išduok tą magišką vietą, kurioje semiesi energijos.
– Mano namai. Kai galvoje ir mintyse būna chaosas, man labai patinka tvarkytis. Sutvarkau spintą, nuvalau dulkes, fiziškai padirbėjęs, išsivalau ir vidų.
– Idealus savaitgalis.
– Kai repetuoju. Nes jei savaitgalį vaidini, grįžęs jau nieko nebegali. Idealus savaitgalis, kai atsikeli anksčiau ryte, išeini iš namų, eini į repeticiją tuščiomis gatvėmis, nes visi po vakarėlių dar miega, o tu atsikėlęs, toks šviežias, šviežia galva, sekmadienį eini dirbti! (Juokiasi.)
– Koks malonumas dirbti savaitgalį?
– Jei dirbčiau nuo pirmadienio iki penktadienio visu pajėgumu griežtu grafiku nuo 8 iki 18 val., tada savaitgalio laukčiau visai kitaip ir jį leisčiau turbūt ant sofutės prie televizoriaus grauždamas saulėgrąžas, bet dabar aš galiu sau leisti pailsėti vidury savaitės, kad savaitgalį galėčiau dirbti pakylėtai.
– Kokia moterų savybė tave labiausiai žavi?
– Stiprus motiniškumo instinktas. Vyrams tai neduota, tuo mes ir skiriamės nuo moterų. (Juokiasi.) Taip pat visada atkreipsiu dėmesį į pasipuošusią ir kartu jautrią moterį, o ne į tą, kuri bus užmiršusi save, penkiais darbais apsikrovusi ir visiems skelbs, kokia ji yra karjeristė ir kad vyrų jai nereikia!
– O kas tau yra tvirtų santykių pagrindas?
– Esminis dalykas – pagarba.
Gintarė Šatkauskaitė
