Irena ZUBRICKIENĖ
"Jeigu turėčiau pinigų užstatui... " - šitaip pagalvoja turbūt dažnas, atsidūręs policijos areštinėje, kai ant nosies kabo tolimesnis suėmimas. Nes piniginis užstatas - tai bilietas į laisvę. Tiesa, juo pasinaudoti gali ne kiekvienas mirtingasis - tik turtingesnieji. O ir pareigūnai, kuriems įstatymo suteikta teisė spręsti užstato klausimą (prokurorai, teisėjai), nelabai linkę čiupinėti tuos svetimus pinigėlius, kurie dažniausiai tik "pašildo" prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą. Tiesa, kartais įvyksta kitaip - įtariamojo sumokėtas užstatas "sušelpia" valstybę.
Nepaisė skirtų įpareigojimų
Taip neseniai nutiko Panevėžyje. Vienoje Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus prokurorų tirtoje baudžiamojoje byloje prokurorų nutarimu įtariamajai buvo paskirta kardomoji priemonė - 40 000 litų užstatas. Moteris buvo įspėta, jai buvo išaiškintos pareigos, kurių nevykdydama ji gali netekti užstato. Užstato davėja, sutikusi sumokėti pinigus už įtariamosios galimybę mėgautis laisve, taip pat buvo įspėta apie tai, kad įtariamoji privalo vykdyti nurodytas pareigas, nes dėl jų nepaisymo piniginė įmoka bus pervesta valstybei. Tačiau įtariamoji nevykdė pareigos nekliudyti procesui ir darė poveikį liudytojams. Kai tokia informacija pasiekė teisėsaugininkų ausis, įtariamajai buvo paskirta griežtesnė kardomoji priemonė - suėmimas, o 40 000 litų užstatas perėjo valstybei. Jeigu tai buvo pačios įtariamosios pinigai, jai beliko susitaikyti su piniginės "pravėdinimu", o jeigu svetimi - dabar pečius prislėgė skola.
Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorų prašymu teismas dar dviejose baudžiamosiose bylose dviem įtariamiesiems paskirtus piniginius užstatus po 10 000 litų taip pat nutarė pervesti valstybei, nes abu, padarę naujas nusikalstamas veikas, pažeidė užstato reikalavimus. Taigi neteko ir pinigų, ir laisvės - jiems irgi buvo paskirtas suėmimas. Taigi, vien iš Panevėžio nepaklusniųjų kišenės valstybės iždas akimirksniu pasipildė 60 000 litų. Bet ši taip būna nedažnai - bent taip tvirtino "Akistatos" kalbinti keleto šalies prokuratūrų prokurorai.
Suveikia žmogiškasis faktorius
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vadovas Kęstutis Jasaitis sakė, kad per kokius septynerius pastaruosius metus šioje nedidelio Suvalkijos rajono prokuratūroje piniginis užstatas buvo paskirtas vos keliems asmenims. "Nusikaltimai ne tie, - teigė prokuroras. - Dominuoja vagystės, plėšimai. O ką gali paimti iš žmogaus, kuris vogti ar plėšti ryžosi pats būdamas visiškas bėdžius? Tokio didžiausias turtas - dar neaišku, ar už savo pinigus įsigytas prasto alkoholio butelis. Tokie žmonės paprastai neturi ir artimųjų, galinčių "investuoti" kelis tūkstančius į paklydėlio laisvę".
Anot K. Jasaičio, jo praktikoje dar nebuvo tokio atvejo, kad, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, dėl užstato iniciatyvą rodytų pats įtariamasis. Apie užstatą linkę prabilti patys prokurorai. "Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone eismo nelaimę sukėlė užsienio pilietis, - pasakojo K. Jasaitis. - Per porą dienų įtariamojo kaltės neįvertinsi, o dėl dalyvavimo garantijos paprasčiausia būtų jį suimti. Bet juk gaila žmogaus. Tuomet siūlome paleisti užsienietį į laisvę už sumokėtą užstatą. Ir tai pasiteisina. Panašiai buvo "pririštas" ir vienas lenkas, mūsų rajone įkliuvęs dėl cigarečių kontrabandos. Paskyrus užstatą, ir jis buvo patenkintas, ir problemų nekilo".
K. Jasaičio teigimu, paskirtieji užstatai buvo nedideli - 7000 - 10 000 litų. Atvejo, kad dėl įtariamojo elgesio būtų tekę užstatą "nusavinti" valstybei, Vilkaviškio rajone nebuvo.
Rajonuose užstatas nepopuliarus
Užstatų skyrimo patirtimi negali pasigirti ir, pavyzdžiui, Marijampolės ar Kretingos rajonų apylinkės prokuratūros pareigūnai. Kretingos prokuratūros vadovas Rimas Jonaitis čia dirba tik apie 10 mėnesių. Per tą laiką šioje Žemaitijos rajono prokuratūroje užstatas nebuvo paskirtas nė vienam asmeniui. Anot prokuroro, nė vienas iš įtariamųjų apie galimą užstatą neužsiminė, jo "nemaldavo". Mat ir nusikaltimai - ne tokio pobūdžio, ir - neslėpė prokuroras - pati užstato įforminimo procedūra yra gana sudėtinga. Esą tiesiog nemenkas vargas, kai reikia sutvarkyti, kad užstato pinigai būtų įnešti į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, o paskui tiek pat rūpesčių tuos pinigus grąžinti juos sumokėjusiam asmeniui, kai jau galima. "Sakyčiau, ši kardomoji priemonė rajonuose yra nepopuliari, - sakė labai didelę darbo prokuratūroje patirtį turintis R. Jonaitis. - Veiksmingesnė priemonė - paimti asmens dokumentą, kad įtariamasis negalėtų lengvai išvykti, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Užstatas "į madą atėjo", kai padaugėjo vadinamųjų ūkinių ir kontrabandos bylų, kuriose "plaukioja" nešvarūs uždarbiai".
Tokios patirties yra ragavę Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorai, nes Marijampolė - Rusijos bei Lenkijos kaimynystėje, taigi vieta tokia, kurioje didesnė pagunda kontrabandai, akcizais neapmokestintoms prekėms gabenti. Čia dirbančio prokuroro Oskaro Martynaičio teigimu, vis dėlto užstatas yra nedažnai praktikuojama kardomoji priemonė. "Mano nuomone, geriau, jeigu įmanoma, per 10 dienų baigti bylą ir atiduoti ją teismui pagal baudžiamąjį įstatymą - tegul asmuo greičiau sužino apie savo likimą ir moka paskirtą baudą. Tuomet ir papildomi rūpesčiai dėl užstato nebereikalingi".
Užstatas - turtingųjų privilegija
Lietuvos teisėsaugos institucijose užstatų istoriją "rašo" į teisėsaugininkų rankas pakliuvę turtingi asmenys, dažniausiai turtus krovęsi nusikalstamu keliu.
1992 - 1995 metais EBSW koncerno bendrovei Kauno holdingo kompanijai savo santaupas patikėjo 15 600 žmonių, šiems ji liko skolinga apie 80 milijonų litų. 1997 metų balandį buvo baigta Kauno holdingo byloje paskirta revizija. Po to, kai su dokumentinės revizijos aktu susipažino EBSW bei Kauno holdingo kompanijos vadovai, jiems buvo pradėti reikšti kaltinimai. Štai vienam jų - Valdui Krasnickui - buvo paskirta kardomoji priemonė - 70 000 litų užstatas.
2004-ųjų rudenį į laisvę buvo išleistas vienu turtingiausių kauniečių vadintas tuometinis Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas Gintaras Skobas, įtartas dėl daugiau kaip 10 metų vykdytos nusikalstamos veiklos. Po areštinėje praleistų beveik 2 savaičių laisvė jam kainavo 100 000 litų - toks buvo paskirtas užstatas.
2007 metais Lietuvoje buvo laikinai "nusėdęs" net vieno milijono litų užstatas. Už jį buvo leista iš Lietuvos išvykti tuometiniam įmonės "Mažeikių nafta" vadovui Polui Nelsonui Inglišui, kuris buvo įtariamas tarnybiniu aplaidumu, atnešusiu bendrovei beveik 135 milijonų litų nuostolį. Užstato dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į įtariamai padaryto nusikaltimo sunkumą ir įtariamojo materialinę padėtį. Anot bylą tuomet tyrusių Mažeikių prokurorų, įtariamasis užtikrino, kad su bylos tyrėjais bendradarbiaus, kiek to prireiks. Pareigūnai neabejojo, kad dideli pinigai "pririš" užsienietį prie bylos - juk ne kiekvienas sau leistų laisvai prarasti milijoną.
Nedažnais atvejais užstatu už laisvę sumoka ir nužudymu įtariami asmenys. Štai Kauno teisėsaugininkai nuo 2006-ųjų pabaigos tebetiria Lietuvoje žinomo verslininko, buvusio Vilniaus viešbučio "Hotel Panorama" vadovo Mariaus Krygerio nužudymo ir dviejų jo bičiulių sužalojimo bylą. Dėl Vištytyje (Vilkaviškio sav.) įvykdyto brutalaus nusikaltimo yra įtariami 5 policijai puikiai žinomi marijampoliečiai (vadinamoji nusikalstamo pasaulio autoriteto Raikino kompanija). Visi jie mėgaujasi laisve, nes ją nusipirko už užstatus (po 20 000- 30 000 litų).
Rimtas procesinis veiksmas
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ONKT skyriaus vadovas Mindaugas Rimkus linkęs priminti, kad užstatas, piniginė įmoka už laisvę, yra viena iš kardomųjų priemonių, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Užstatą gali sumokėti pats įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos. Užstato dydis priklauso nuo nusikalstamos veikos, įtariamajam gresiančios bausmės dydžio, įtariamojo ar užstato davėjo turtinės padėties bei jų asmenybių.
Anot prokuroro M. Rimkaus, Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio dėl užstato nuostatose nurodyta, kad pažeidusiam kardomąją priemonę - užstatą gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (suėmimas), kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei.
"Kardomosios priemonės paskyrimas yra rimtas procesinis veiksmas, įtariamieji turi griežtai laikytis nurodytų reikalavimų ir įpareigojimų, nepiktnaudžiauti kardomosios priemonės nustatytomis sąlygomis ir netrukdyti tyrimui", - teigė M. Rimkus.
Beje, pagal griežtumą užstatas yra nei pirmas, nei paskutinis kardomųjų priemonių sąraše: griežčiausia - suėmimas, toliau rikiuojasi namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau, kaip patvirtino "Akistatos" kalbinti prokurorai, kai kuriems asmenims ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra labai griežta priemonė, nes galbūt stabdo darbines keliones, verslą ir panašiai.
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Autorės nuotr.:
- Su tiek pinigėlių, papuolus į bėdą, užstatas nebus paskirtas
- Vilkaviškio prokuratūros vadovas K. Jasaitis: "Pas mus turtingų nusikaltėlių nėra"
- Kretingos prokuratūros vadovas R. Jonaitis neslėpė, kad užstato paėmimo ir grąžinimo procedūra - varginantis reikalas
2009 03 18
