Birželio pabaigoje įsiformino nauji lyderiai pasaulio ekonomikoje –Toronte įvyko pirmasis oficialus dvidešimties didžiausių pasaulio valstybių (ekonomikų) vadovų susitikimas. Nuo šiol tarptautiniu ekonominiu bendradarbiavimu rūpinsis ne G-8 grupė, bet G-20 grupė.
Gal jau judam prie pasaulinės ekonominės vyriausybės? Bus daugiau tvarkos ir stabilumo globalizacijos mazgiojamoje pasaulio ekonomikoje?
Ne, visą pasaulį (apart atskalūnų) apimanti bendra ekonominė tvarka ir valdysena dar už horizonto. Priežastis viena – pernelyg smarkiai skiriasi dvidešimtuko interesai. Nors tos valstybės apima apie du trečdalius pasaulio gyventojų ir sukuria apie 90 proc. pasaulio bendrųjų nacionalinių pajamų, nei jų ekonominė galybė, nei palyginti nedidelė „kompanija“ nenuveda jų iki reikiamos vienybės.
Nuomonių skirtumas ypač išryškėjo Europos Sąjungos (ES) ir JAV pozicijose. Susirėmė dvi nuostatos – atsiradus gležnučiams požymiams, kad smukę ekonomikos netrukus ims augti reikia (a) stabdyti valstybių įsiskolinimo didėjimą, antraip gresia viešųjų finansų katastrofa ir valiutų kursų ermyderis arba (b) tęsti deficitinio biudžeto politiką, skolintų lėšų injekcijomis toliau stiprinant nacionalines ekonomikas, kad pasaulio ūkis įgytų pagreitį; antraip pasaulio ūkis gali vėl pradėti smukti.
Prieš didžiausių pasaulio nacionalinių ekonomikų dvidešimtuko susitikimą Toronte JAV prezidentas B. Obama net kreipėsi į į jo dalyvius, tiesiogiai ragindamas tokias nuolatinio eksporto perviršio valstybes kaip Kinija ir Vokietija padidinti vartojimą.
Kadangi krizė sukėlė didžiulį namų ūkių ir verslo vartojimo smukimą, jį privalo kompensuoti padidintos valstybės išlaidos – investicijų pagausinimu, viešaisiais darbais, socialinių programų papildomu finansavimu. Visa tai – skolintomis lėšomis, žinoma.
JAV įsitikinimas, kad ekonomika ir žmonių pajamos auga tik didėjant visuminei paklausai (ir pirmiausia – namų ūkių vartojimui, nes jo augimas be išlygų skatina verslo investicinį aktyvumą) nėra gerai „perkamas“ Europoje. Čia manoma, kas valdžios finansų nesubalansavimo didėjimas yra blogis, nes brangiai kainuoja, atima kredito lėšas iš verslo ir užtikrintai pristabdo ekonomikos atsigavimą ir kilimą vidutiniu laikotarpiu.
JAV, kaip išsireiškė kažkuris apžvalgininkas, visada buvo paskutinis pasaulio vartojimo prieglobstis. Kol kas ši šalis negali, nemoka ir nenori atsisakyti pasaulio ūkio lokomotyvo vaidmens. Bet kvapo stinga ir reikia ieškoti sąjungininkų.
Kitaip elgiasi ES (pati, beje, taip pat susidedanti iš ekonomikos „lokomotyvų“ ir „vagonų“). Primindamos viena kitai apie būtinumą vykdyti visų 27 šalių narių pasirašytą Stabilumo ir augimo paktą, bet dar labiau pastūmėtos dramatiškos Graikijos padėties sukeltos grėsmės visai euro zonai, ES šalys per patį krizės „vidurdienį“ („vidurnaktį“?) puolė mažinti valstybės išlaidas.
Nublanko tie Graikijos keliolika milijardų sutaupomų eurų, kai išlaidas 2010 m. ėmėsi karpyti urmu dauguma ES valstybių. Ispanija mažina išlaidas 2010 metams 17 mlrd. eurų, Italija – 24 mlrd., Vokietija – 80 mlrd. eurų. Europa didžiuliu mastu apkarpo savo investicijas bei vartojimą ir, tuo pačiu, JAV, Kinijos, Indijos, Brazilijos, Rusijos prekių, paslaugų ir žaliavų importą – negerai! Lokomotyvai taip nedaro!
Jei jūs esate teniso kortų šeimininkas ir verčiatės jų nuoma, tai ir tvarkotės taip, kad įplaukos už bilietus ar abonementus būtų ne mažesnės nei išlaidos, įskaitant čia ir jūsų uždarbį. Bet jei jūsų kortuose pasiprašė savaitėlę pasitreniruoti Rogeris Federeris (vis dar Nr. 1 pasaulyje), tai – jei jūs tikrai verslininkas – priimsit jį veltui ir net padovanosit porą rankšluosčių. Nes negali būti geresnės reklamos naujiems lankytojams, kaip žinia, kad pas jus treniravosi Federeris.
Jei jūsų išvaizda šiaip sau, tai į dailesnį arba turtingą jaunikaitį neverta dairytis – nelabai seksis. Bet jei kartu esate, tarkime, pasaulinio viešbučių tinklo vienintelė paveldėtoja, tai galite būti rami – turėsite po kojom visą tuntą Holivudo aktorių, Milano dizainerių ar Maskvos bankininkų.
Jei jūsų valstybėje trys milijonai gyventojų ir jūs įsivedėte papildomą mokestį importuojamiems automobiliams, tai toks ir tebus rezultatas, kad automobilių jūsų žmonės pirks dar mažiau. Bet jei jūsų valstybėje 140 milijonų gyventojų ir jūs įvedėte papildomą mokestį importuojamiems automobiliams, tai galite būti tikri, kad kažkuris iš gamintojų ryšis statyti automobilių surinkimo įmonę jūsų šalyje, siekdamas išvengti importo mokesčių savo produkcijai.
Jei jūsų 34 mlrd. dolerių per metus (0,06 proc. – tokia Lietuvos dalis pasaulio BVP) sukurianti ekonomika smuko ir nekyla, tai jūsų bandymai paskatinti jos augimą deficitiniu valstybės išlaidų finansavimu labai greitai baigsis tuo, kad skolindamiesi už vis didėjančias palūkanas pasmerksite savo ūkį ir žmonių gerovę eilės metų stagnacijai. Bet jei jūsų ekonomika per metus sukuria prekių ir paslaugų už 13000 milijardų dolerių (23 proc. – tokia JAV dalis pasaulio BVP), tai jūs be vargo galit padidinti išlaidas 700 milijardų, pasiskolindami tuos dolerius iš eksporto perviršio valstybių, kurios mielai ir pigiai jums skolins, nes ir alternatyvų tiems dolerių kalnams stokojama, ir jūsų rinkos rajumą joms būtina palaikyti.
Toronte paaiškėjo, kad pasaulio ekonomikos sąstatas persigrupuoja – radosi naujų lokomotyvų, o vienam iš senesniųjų stringa variklis. Europoje žada atsirasti ekonomiškiausias, ekologiškiausias ir galingiausias (27 proc. pasaulio BVP) pasaulyje lokomotyvas. Kol kas jis naudojamas kaip vagonas, nes nepavyksta – nelabai ir skubama - sinchronizuoti jo 27 cilindrų variklio. Todėl Toronto G-20 susitikimo išvadose teko parašyti, kad tolesnį ekonomikos skatinimą valdžios išlaidomis bei valdžios finansų balansavimą valstybės vykdys skirtingai, prisitaikydamos prie nacionalinių aplinkybių.
O diskusija apie lokomotyvus ir jų variklių patikimumą bus pratęsta rudenį Seule, kur vėl posėdžiaus G-20 grupė.
