Prie Alytaus Jazminų gatvės turgaus į mikroautobusą įlipusi mergina ištarė: „Man už pusantro lito, bet bilieto nereikia“. Vairuotojas, matyt, tai suprato kaip bendrą visų čia įlipusių keleivių norą – paėmęs keletą litų, jis neprisilietė prie bilietus spausdinančio aparatėlio.
„Apsieisiu ir aš”, - pagalvojau paveiktas visuotinio nuolankumo, tačiau prisiminęs „skylėtą“ šalies biudžetą, paprašiau bilietėlio. Kadangi kalbėjau garsiai – iš salono vidurio – į mane susmigo smerkiančios keleivių akys.
Litai „ant papirosų“
O juk turėjo būti dėkojančios, nes iš pusantro lito, kuris, išmušus bilietėlį, keliasdešimt centų papildys biudžetą: dalelytė teks ir „bet bilieto nereikia” merginos išlaikymui ar tai mokykloje, ar tai kolegijoje, pensinio amžiaus keleiviams – jų autobuse buvo daugiausia – jiems nereikės keikti Vyriausybės dėl mažėjančių pensijų, kompensacijų. Bet keikti paprasčiau, negu paprašyti bilieto, už kurį sumokėta.
Keleivius mikroautobusais vežančios individualios įmonės savininkas Arūnas Valūnas sako žinąs, kad vairuotojai kartais piktnaudžiauja neduodami keleiviams bilietų. „Tokia problema egzistuoja visuose miestuose. Kiek pinigų dėl jos praranda įmonė? Manau, vairuotojai sau pasilieka „ant papirosų“, - juokavo devynis autobusus turinčios įmonės savininkas. Anot jo, neseniai apskrities mokesčių inspekcija patikrino tris jo mašinas, vienoje nustatė vairuotoją prasižengus.
Vertina skeptiškai
To būtų galima išvengti taikant vadinamąjį elektroninį bilietą, iš kurio pinigai už važiavimą nuskaitomi kaip nuo banko kortelės. Tokią sistemą ketina taikyti bendrovė „Kautra“. Jai priklausančio Alytaus autobusų parko direktorius Jonas Gvazdaitis „Miesto laikraščiui“ sakė bendrovę planuojat aptarnauti miesto maršrutus.
A.Valūnas tokius ketinimus vertina labai skeptiškai. „Vilniuje domėjomės galimybe įdiegti elektroninio bilieto sistemą. Tai labai brangu: lėšų reikia administravimo, kontrolės, pardavimo ir kitoms išlaidoms. Todėl tokia sistema taikoma didmiesčiuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, tačiau ir ten vežėjus ženkliai dotuoja savivaldybė. Specialistai teigė, kad elektroninis bilietas būtų per didelė našta apie 70 tūkstančių gyventojų turinčiam Alytui“, - pasakoja alytiškis, dešimt metų dirbantis miesto gatvėse.
Jis prisimena senąjį miesto Autobusų parką, kurį dotavo miesto savivaldybė. Nuostolingai dirbanti įstaiga turėjo daug turto, išlaikė didelį būrį administracijos, remontininkų, kontrolierių. Todėl tuometinis Alytaus meras pasiūlė neberemti parko mokesčių mokėtojų pinigais ir patikėti keleivių vežimą privatiems vežėjams – gal šie apsieis be dotacijų.
Privatininkų privalumai
„Paaiškėjo, kad mes susitvarkome, savivaldybės pagalbos neprašome ir neprašėme, nes neturime nei didžiulių garažų, nei skaitlingos administracijos, nei būrio mechanikų“, - mažos įmonės privalumus vardija A.Valūnas.
Alytiškis neabejoja, jog „Kautra“, pradėk jos autobusai aptarnauti miesto gatves, elektroninių bilietų įdiegimą kompensuos arba didindama važiavimo kainas, arba prašydama savivaldybės paramos.
„Antai šios bendrovės mašinos nevažinėjo rajono maršrutais, kurie buvo nuostolingi. Tačiau, kai tik Alytaus rajono savivaldybė ėmė dengti nuostolius, autobusai pajudėjo“, - sako įmonės, kurioje dirba penkiolika žmonių, vadovas. Jis taip pat pamini Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą nuo 5 procentų iki 21 procento.
„Tada „Kautra” iš karto pakėlė bilietų kainą. Kai mano du vaikai už kelionę į Vilnių ir atgal sumokėjo beveik šimtą litų, pasakiau, kad daugiau neberemtų „Kautros“, geriau užpilsiu kuro, tegul važiuoja lengvąja mašina. Paremsime „Lukoilą“, bet bus žymiai pigiau“, - šypsosi A.Valūnas.
Dengė iš savo kišenės
Priminus, kad „Kautra“ pastaruoju metu sumažino kai kurių populiarių tarpmiestinių maršrutų bilietų kainas, alytiškis sako, kad taip siekiama užkariauti kuo didesnę rinkos dalį, o po to viskas grįš į buvusias vėžes. „O gal bilietai kainuos brangiau negu iki atpigimo. Juk neaišku, kiek kitąmet atsieis kuras“, - samprotauja įmonės savininkas.
A.Valūnas pabrėžia, kad padidėjus PVM, jo nedidelė įmonė šiemet į valstybės biudžetą papildomai sumokėjo 90 tūkstančių litų, o išlaidas padengė iš savo kišenės - lėšų, gaunamų parduodant tuos pačius pusantro lito kainuojančius bilietus.
Jis džiaugiasi, kad savivaldybė nuo kitų metų pradžios diegia elektroninę tvarkaraščių kontrolės sistemą. „Bus geriau ir keleiviams, ir mums, - neabejoja A.Valūnas. – Alytiškiai, miesto svečiai žinos, kad autobusas nurodytu metu tikrai atvyks, o vairuotojai negalės pasiteisinti nesukę rato dėl to, kad nebuvę keleivių“.
Vytautas Žemaitis
