A. Breivikui, apie kurį jau savaitę netyla žiniasklaida, Norvegijos teismas gali skirti maksimaliai 30 metų, ir tai - tik pritaikę specialią bausmę, skirtą „nusikaltusimes žmonijai“. O kaip yra Lietuvoje su užkietėjusiais nusikaltėliais, kokiomis bausmėmis baudžiami jie?
Šiuo metu Lietuvoje yra 110 asmenų, įkalintų iki gyvos galvos, 14 pripažinti pavojingais recidyvistais, dar 38 – recidyvistais.
Lukiškių kalėjime bausmę atlieka 89 nuteisti iki gyvos galvos, likusieji – kurie nėra pripažinti recidyvistais – pataisos namuose. Recidyvistams skiriama nuo penkerių iki 20 metų laisvės atėmimo bausmės, pavojingiems recidyvistams – dažniausiai iki gyvos galvos.
Vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu, recidyvistu laikomas asmuo, kuris padarė vieną ar kelias nusikalstamas veikas jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnyko arba nepanaikintas.
Pavojingas recidyvistai yra tas, kuris padarė labai sunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, jau pripažintas recidyvistu arba turi tris teistumus už sunkų nusikaltimą
Pavojingu recidyvistu asmenį pripažįsta teismas, kuris, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį.
Baudžiamajame kodekse nurodoma, jog teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato.
Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.
Laisvės atėmimas iki gyvos galvos
Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis informavo, jog paprastai recidyvistai baudžiami iki gyvos galvos, tačiau, numatyta galimybė švelninti bausmę iki 25 metų, jeigu asmuo sutinka bendradarbiauti su teisėsauga, nuoširdžiai gailisi arba atlygina dalį arba visą žalą.
Teisiant „Tulpinių“ ar „Gaidjurgininkų“ gaujas, būtent tokiems asmenims paprašyta sumažinti bausmes. Jie yra saugomi policijos.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas
Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo nuo penkerių iki 20 metų bausmė, arba įkalinamas iki gyvos galvos, jeigu nužudė mažametį; bejėgiškos būklės žmogų; savo motiną, tėvą ar vaiką; nėščią moterį; du ar daugiau žmonių; kankindamas ar kitaip itin žiauriai; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl chuliganiškų bei savanaudiškų paskatų; siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą ar įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui.
Masinių žudynių nedaug
Kriminalinės policijos biuro vadovas A.Matonis pastebėjo, jog daugiausiai recidyvistais pripažinti organizuotose gaujose veikę asmenys: „Daugelis jų žudė verčiami „vierchų“ arba norint pagąsdinti, jog tavęs laukia toks pat likimas, jeigu neklausysi lyderio“.
Ypatingu žiaurumu, anot komisaro, pasireiškė „Vilniaus brigados“, „Tulpinių“, „Gaidjurgininkų“, „Ogureco“ ir kitų gaujų nariai. Tačiau dabartiniai nusikaltėliai, neapjungti į jokias grupuotes, yra dar žiauresni, mat įtaką daro žiūrimi smurto filmai.
Beveik visi gaujų lyderiai pripažinti pavojingais recidyvistais.
Leonardas Zavastinovičius, nušovęs Draučių kaime aštuonis žmones, būtų pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jam nebūtų nustatyta psichikos liga. Tokiems asmenims paprastai skiriamas priverstinis gydymas.
Naudoja fizinę ir psichinę privartą
A. Matonis teigė, jog paprastai sunkūs nusikaltimai daromi norint užvaldyti turtą. Neseniai Panevėžio apygardos teismas 39 metų miesto gyventoją J.P. pripažino pavojingu recidyvistu ir skyrė jam kalėti dvylika metų.
J. P. jau anksčiau teistas už pasikėsinimą nužudyti bei pasikėsinimą įvykdyti plėšimą ir nusikalto jau būdamas pripažintas recidyvistu.
Šių metų sausio 13–osios vakarą J. P., nutarė pamokyti keturračio motociklo vagyste įtartą A. Ž., kartu su dviem bendrininkais išlaužė duris ir įsibrovė į jo gyvenamąjį namą. Vienas bendrininkų trenkė mediniu pagaliu per nugarą kartu su šeimininku buvusiam V. Š., kitas – kastuvo kotu per nugarą A. Ž. Po to prievarta juos abu įsitempė į automobilį.
Automobilyje vienas bendrininkų šovė vieną kartą pistoletu V. Š. į pakaušį ir vieną kartą A. Ž. į koją.
Smurtautojai, nuvežę pagrobtus įkaitus į mišką, parbloškė ant sniego, mušė, spardė ir reikalavo pasakyti, kur yra pavogtasis keturratis.
Šaltą naktį paliktą gulėti ant sniego A. Ž. ištiko mirtis.
Agresyvi kaimynystė
Kaune ne kartą teistas 73 metų Domas Žarkaitis ginklu grasino savo 28 metų kaimynei. Nusikaltėlis jau teistas už nužudymą, apie agresyvų jo elgesį kalbėjo ir kiti kaimynai.
Įtariamojo kambaryje rasti ir paimti du savadarbiai ginklai, 36 statybiniai šoviniai, 6 mažo kalibro šoviniai, du pneumatiniai šautuvai, savadarbis šautuvas ilgu vamzdžiu, savadarbis pistoletas, du savadarbiai šautuvai, revolveris „Blow 38“ su 5 šoviniais, pistoletas „Ekol Major“ su 6 šoviniais, pistoletas „Ekol Voltran“ su 20 šovinių, o taip pat atskirose dėžutėse įvairaus kalibro 2 tūkst. 668 šoviniai ir 113 šratų bei ruošinių savadarbiams ginklams gaminti.
1998 m. D. Žarkaitis nuteistas už Fiodoro Levčanovo nužudymą. Vyras nušautas tame pačiame kambaryje, kuriame dabar gyvena nuo tos pačios rankos vos nežuvusi jo proanūkė.
D. Žarkaitis susibarė su F. Levčanovu, apkaltinęs, esą pastarojo virtuvėje neteisingai rodo vandens skaitiklis. Netrukus D. Žarkaitis į senuką paleido tris kulkas iš savadarbio pistoleto.
Už šį nusikaltimą D.Žarkaitis buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo, tačiau realiai už grotų sėdėjo 7 metus.
Žudikų braižas vienodas
Pavojingas recidyvistas 46 metų Alvydas Dumčius, kuris Tauragės rajone nužudė dvi sugėroves ir pasikėsino į vyro gyvybę, teistas už dukters išžaginimą bei vagystę. Už šiuos nusikaltimus jis buvo nuteistas kalėti vos 12 metų.
Kovą Telšių rajone, Nevarėnų seniūnijoje, recidyvistas V.K. išžagino jį priglaudusią giminaitę. Nusikaltėlis daug kartų teistas už vagystes, plėšimą, išžaginimą. Jis pripažintas recidyvistu. Neseniai V. K. vėl buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Benamio nusikaltėlio pasigailėjo artima giminaitė ir priėmė jį gyventi į savo namus.
Savo motinos sugyventinį nužudžiusio, ir pavojingu recidyvistu pripažinto 27–erių metų Jurijaus Rusio Lietuvos apeliacinis teismas nepasigailėjo – paliko galioti 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pernai Šiaulių apygardos teismas telšiškį Jurijų Rusiną pripažino kaltu tyčia itin žiauriai nužudžius Alfonsą Jankauską.
Neseniai Vilniaus apygardos teismas nuteisė iki gyvos galvos Eugenijų Usavičių, kuris taip pat jau anksčiau pripažintas pavojingu recidyvistu.
Bylos duomenimis, A.Usavičius 2009 m. birželio mėn., turėdamas tikslą apiplėšti, įsibrovė į namą sostinės Skaisteros gatvėje, nužudė aštuoniasdešimtmetį namo šeimininką, pagrobė įvairius daiktus.
Po dviejų savaičių A.Usavičius įsibrovė į Ringės gatvėje esantį namą, kur sumušė ir apiplėšė aštuoniasdešimt vienerių metų namo šeimininkę.
Galvoja, jog nesuims
Vilniaus Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnas Vainius Šiaučilis pasakojo, jog kriminalistai iki šiol prisimena Valerijų Rarovskį, kuris žudydavo moteris plėšdamas iš jų rankines.
„Dar buvo toks Aleksandras Markinas nekaltu veidu, kuris šaltakraujiškai nužudė tris pensininkes. Tačiau serijinių žudynių nepamenu“, – sakė V.Šiaučiulis.
Anot jo, visi žudikai turi privalo būti izoliuoti nuo visuomenės, nepaisant , jog bausmė nė vieno dar nepataisė. Tai labai svarbu, nes išėję į laisvę daugelis vėl žudo norėdami užvaldyti turtą".
Keisčiausia, pastebėjo kriminalistas, jog beveik visi nusikaltėliai yra įsitikinę, jog jų policija nepagaus. Net ir kelis kartus teisti.
Kalbama apie mirties bausmę
Krizės kamuojamoje Lietuvoje jau prabilta apie mirties bausmės grąžinimą. „Tai tik filosofinis klausimas, juk šiuo klausimu galima tik diskutuoti, nes Lietuva prisijungė prie Tarptautinės konvencijos, kuri draudžia mirties bausmę“, – sakė Seimo teisės ir teisėtvarkos narys Julius Sabatauskas.
Anot jo, svarstoma, jog nusikaltėliai valstybei itin daug kainuoja, kiekvienam jų parai skiriama apie 50 litų: „Tai didelė našta valstybei, tačiau nieko padaryti neįmanoma“.
Daugelis nusikaltėlių atlygina žalą dirbdami kalėjime. Tačiau dabar darbų nėra ir laisvėje, todėl kalėjime įdarbinama vos 30 procentų nuteistųjų kalėjimo režimu. Jie gauna iki 300 litų algą, iš kurios atlygina žalą bei apsiperka parduotuvėje.
Nuteistųjų laisvalaikis: nuo jogos užsiėmimų iki kompiuterinio laisvės žaidimo
