Nors A. Gaižučio kadencija turėjo tęstis iki birželio, LEU taryba pritarė, kad jis darbą baigtų nuo sausio 12 dienos.
Pakirto įtampa dėl universitetų likimo
Nors priežastys, kodėl A. Gaižutis nusprendė palikti postą nedetalizuojamos ir įvardijamos asmeninėmis priežastimis, LEU tarybos narys A. Raslanas sakė, jog prieš to galėjo prisidėti įtampa dėl universiteto likimo.
„Tai galbūt nebuvo toks netikėtas dalykas dėl to, kad tų svarstymų dėl LEU išorinių vertinimo, dėl jungimosi sąlygų, dėl kitų, diskusijų buvo labai įvairių ir labai daug. Todėl čia visi tokios įtampos viduj ir tarp akademinio personalo ir kitų žmonių yra didelės. Ir šito mes negalime neigti, kad nerimas mūsų žmonių ir universiteto tarpe yra didelis.
Tai visas kompleksas tų problemų – ar Seimas patvirtins, ar nepatvirtins, kur toliau studijos bus. Susijungus studijos keliamos į Kauną, kaip šitas procesas bus valdomas. Žmonės yra sunerimę ir nėra abejonės, kad visiems persiduoda tokia įtampa. Matyt, ir rektoriui tame tarpe“, - tv3.lt kalbėjo A. Raslanas.
Penktadieniniame Seimo posėdyje ketinama spręsti, ar pritarti Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų jungimui.
A. Raslanas taip pat neslėpė, kad universiteto taryba vertino neigiamą LEU vertinimą, daug diskutavo šiais klausimais, o jie sukėlė nemažą įtampą.
Studijų kokybės vertinimo centras 2017 m. gruodžio 17 d. įvertinęs LEU veiklą paskelbė antrąją neigiamą išvadą (pirmoji paskelbta 2012 m.), o pagal Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymą tai reiškia, kad LEU gali netekti akreditacijos ir leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
