Įvesti naują lygiagretų pinigą - Auksiną, skirtą atsiskaitymams vidaus rinkoje, nekonvertuojamą į užsienio valiutas. Auksinais mokėti tik už realius darbus. Nenaudoti auksino investicinėje finansinėje veikloje. Visiems valstybės sektoriaus darbuotojams ir visiems pensininkams mokėti po 1000 auksinų per mėnesį. Ši suma turi padengti būsto, maisto ir aprangos išlaidas. Nemokėti nė grašio daugiau. Niekam. Privatus sektorius šiuo klausimu gali elgtis savo nuožiūra.

Kazkokiu socializmu kvep?Paskleisti kuo placiau pinigus koncervai negali.Mat kapitalizmas -kai yra žeuru...

Puikus straipsnis.Matosi kad šis ekonomistas gerai supranta šių dienų Lietuvos ekonomines realijas.

sutinku su autoriaus pamastymais

Tai tik sveikas protas.

Nuostabus protas:)

Nors kartą per metus pasirodo straipsnis,vertas apgalvojimo.Pagarba autoriui,nors tikrai ne su viskuo sutinku.

"Valstybė turi vykdyti tik tuos projektus, kai lėšos, net ir sąlyginai nedidelės, skiriamos kuo didesniam visuomenės ratui ..." - dėja lt prigimtinė nuodemė klanų kova tarp dar sovietmečiu ( o gal net carmečiu nes dalis bajorų jau tuomet išdavė ir carui prisiekė, o kita - pasidavė ir atsisakė priklausomybės pilietiniam lyderių luomui) prisitakusiu gyventi šiek tiek ir daug geriau. DABAR: tik tų klanų grumtinės, vieni pasidavę korporacijoms, gerina savo giminių gyvenimą po šiek tiek; kiti - parsidavę - po kiek daugiau.

Gal reikėtų nustoti svaičioti apie užsienio kapitalų atėjimą į Lietuvą. Vieni jau atėjo. Pripūtė nekilnojamo turto „burbulų“, galime džiaugtis. Kitokie į Lietuvą nėjo ir neis. Norint pritraukti kitokį užsienio kapitalą, reikia turėti rinką ne su 3 mln. vartotojų, o, mažu mažiausiai, 30 mln. vartotojų. Nekalbant jau apie tai, kad apie 1 mln. iš tų vartotojų, turi 600-800 Lt mėnesines įplaukas, o vidutinį statistinį atlyginimą gauną dar apie 20 % nuo tų 3 mln. vartotojų. Pigia darbo jėga užsienio kapitalo nesugundysime, nes yra ir pigesnės. Plius Lietuvoje taikomi europiniai darbo saugumo, techniniai, aplinkosauginiai ir sanitariniai reikalavimai, kurie brangiai kainuoja.

„Jeigu išmokų gavėjai nedisponuoja santaupomis, tai ūkio nuosmukis būtų didelis“. Disponavo, bet prieš metus. Dėl šios priežasties seimo pastato langai buvo daužomi tik vieną kartą, o vyriausybės pastatas vis dar stovi. Bet prasideda antri metai, kai santaupų nebėra, todėl nuosmukis dar bus ir tikrai didelis.

O kad įvedus vienodą socialinių išmokų indeksavimo koeficientą atsirastų akivaizdžių privalumų, tai jau grynas nusišnekėjimas. Visuomenė niekada nebuvo ir nebus vieninga, nes niekas negali paaiškinti, kodėl vieni gauna tik minimalią pensiją, o kiti — dvi ar net tris. Kodėl tie, kurie 50 metų tarnavo „lietuvai“ įgijo teisę gauti dar ir valstybines pensijas. Tai tikrai nėra „socialinio teisingumo argumentas“, kaip ir dabartinės pensijų skaičiavimo „formulės“.

Ir mokesčių mažinimas turi didelę įtaką „visuminės paklausos skatinimui“, kaip ir kiti komponentai. Dabartinės vyriausybės mokesčių politika tai įrodė su kaupu.