Mobiliojo ryšio operatoriai naujienų portalui balsas.lt patvirtino, kad vadinamosios „ypatingojo statuso“ žinutės, jei telefono aparatas nustatytas teisingai, vartotoją turėtų pasiekti net tada, kai jame nėra sim kortelės – svarbu, kad telefonas būtų įjungtas. Dar paprasčiau – jei akumuliatorius neišsikrovęs, žinutė turi ateiti. Deja, skaitytojų laiškai ir komentarai liudija ką kita.
Skaitytojai: viskas nustatyta, bet žinutės negavome
Naujienų portalo balsas.lt skaitytojų teigimu, vadinamųjų „ypatingojo statuso“ žinučių, įspėjančių, kad Vilnius ir jo apylinkės skendi smoge, todėl gyventojai, ypač mažamečiai vaikai ir turintieji kvėpavimo problemų, turėtų vengti be reikalo ilgai būti lauke, negavo net dalis tų, kurie patikrino, ar teisingai nustatyti jų telefonai ir įsitikino, kad viskas nustatyta taip, kaip rekomenduojama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje www.vpgt.lt arba puslapyje http://gpis.vpgt.lt/ (gpis – Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema), kur pateiktos rekomendacijos, kaip nustatyti skirtingų modelių telefonus.
„Mes šeimoje turime kelis vienodus telefonus – LG 90, abu pirkti Lietuvoje, naudojamės to paties mobiliojo operatoriaus paslaugomis (operatorius nurodytas – red, past.). Telefono aparatų nustatymuose nurodyta, kad gautų „Cell broadcasting“ žinutes. Dažnis nustatytas 578. Tačiau tik vienas iš telefonų gavo „testinę“ žinutę spalio 15 dieną. Vakar siųstos žinutės negavo nė vienas telefonas“, – rašo Aleksandru prisistatęs skaitytojas.
Štai dar keletas skaitytojų komentarų (kalba netaisyta).
Miglė Žinutės negavau.Gal ne telefone visdėlto problema?
Tomas Deja meluoja. Namuose 3 telefonai. Buna, kad ateina i visus 3. Kartais tik vienas tegauna zinutes. Nors visi atreguliuoti kaip priklauso.
meluoja Viskas nustatyta,bet žinutės negavo nei vienas telefonas,nors anksčiau jos ateidavo tik į senesnį ir paprastesnį.Prieš komentavimą,dar kartą patikrinau nustatymus nurodytame tinklalapyje.(...)
Tomas (…) Pirmaji telefona philips diga isigijau 2000 ar 2002 metais jei gerai pamenu. (…) Kai ijungdavai „cell broadcasting“ iskarto ateidavo zinutes su uzsakytu kanalu informacija. Tapati zinute ateidavo jei tik isjungdvai ir vel ijungdavai telefona. Arba atsisakydavai ir vel igalindavai „cell broadcasting“. Tai isvada, kad informacija budavo transliuojama visa laika be pertraukos. Dabar atrodo pranesimas transliuojamas labai trumpa laika todel nevisi telefonai ir speja ja gauti....
Daugeliui niekad neveiks Bėda tame kad išmanius telefonus perka bet kokiu tikslu tik ne jo funkcijoms išnaudoti, kaip dešrainius (…)
Sulaukėme iš štai tokių klausimų: „Ar nuo telefono modelio gali priklausyti, kada yra gaunami pranešimai, o kada ne? Ar gali būti, kad telefonas negauna „nesvarbių pranešimų“, tokių, kaip antro lygio kietosios dalelės? Kaip su užsienyje pirktais telefonais? Ar priklauso nuo regiono, kuriame jis pirktas, ar svarbu nustatyti tinkamą dažnį 578?“
Problema – ne telefono nustatymuose. Tai kur?
Naujienų portalo balsas.lt redakcijoje įspėjanti žinutė neatėjo nė į vieną telefoną – nei į naują, nei į seną, nepriklausomai nuo to, kokio mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis naudajamasi. Daugelyje jų, pasirodo, nebuvo aktyvuotos funkcijos, tačiau žinutės negavo ir tie, kurių telefonų aparatuose „cell broadcasting“ buvo aktyvuotas.
Tad problema tikriausiai gerokai gilesnė, negu ketvirtadienį tikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Algis Bolys, ketvirtadienį teigęs, kad žinučių negavo tie, kurie nenustatę ar neteisingai nustatę savo telefono aparatus?
Bet vienas dalykas – negauti žinutės, įspėjančios, kad dėl gamtos reiškinių padidėjusi oro tarša, ir visai kitas – negauti žinutės apie tikrai rimtą pavojų sveikatai ar net gyvybei. Kaip rodo ketvirtadienio patirtis, net gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai, kai „labai svarbu kuo greičiau bei tiksliau informuoti visuomenę apie atsiradusią grėsmę ir pateikti rekomendacijas, kaip elgtis vienu ar kitu atveju“, kaip skelbiama Gyventojų perspėjimo informacinės sistemos interneto svetainėje, žinutės galime ir negauti.
Valdininkai: jokių nesklandumų nebuvo
Paaiškinti, kur ir kodėl pasiklysta įspėjamosios žinutės, paprašėme Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kuriai pavaldus sistemą administruojantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kuris ir yra atsakingas už visuomenės perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susiodariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus.
Deja, atsakymas, kurį persiuntė VRM Viešųjų ryšių skyrius, taip ir nepaaiškino, kodėl įspėjamųjų žinučių negavo tie, kurie viską buvo nustatę teisingai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininkas, l. e. valdybos viršininko pareigas, Ernestas Trunovas:
„Šių metų spalio 30 d. 11.35 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM informavo gyventojus trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Trumpieji pranešimai Vilniaus m. savivaldybės gyventojams buvo perduoti 10 kartų su intervalu 12 min. Iš gyventojų gautos informacijos matosi, kad dalis gyventojų pranešimų negavo.
Atlikus Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos veikimo analizę galime pasakyti, kad jokių techninių nesklandumų nebuvo. Pranešimai buvo išsiųsti į visų trijų mobiliojo ryšio operatorių 2G ir 3G tinklus. Tai patvirtina ir pačios sistemos pranešimo perdavimo metu teikiami rezultatai. Vienintelė priežastis – tai korinio transliavimo funkcijos neaktyvavimas mobiliajame telefone arba neteisingai atlikti nustatymai. Todėl gyventojai, kurie vakar negavo pranešimų, turėtų arba aktyvuoti korinio transliavimo funkciją arba dar kartą pasitikslinti nustatymų teisingumą. Informacija pateikiama www.gpis.vpgt.lt. Ten yra pateikiama ir informacija apie priežastis, dėl kurių gali būti negaunami parnešimai“.
Laiške taip pat primenama, kad „šios sistemos patikrinimo testas bus atliekamas lapkričio 1 d. 12 val., kaip ir kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį. Todėl gyventojai turės galimybę įsitikinti dėl telefonų nustatymo teisingumo“.
Belieka nusistebėti – užuot lankę artimųjų kapus, šeštadienį tikrinsime, ar veikia gyventojų įspėjimo sistema?
Kita vertus, taip ir nepaaiškėjo, kodėl įspėjimų negavo tie, kurių telefonuose viskas nustatyta teisingai. Ir ar gausime, jei nutiks didelė nelaimė?
O gal jas siunčiantiems paprasčiausiai nerūpi, kiek gyventojų jas iš tikrųjų gauna? Pamenate, A. Bolys sakė, kad ,,duomenų, kiek išsiuntėme, negalime turėti, kadangi sistema dirba tik į vieną pusę"?
Ekspertas: vežimas pastatytas prieš arklį
Naujienų portalo balsas.lt kalbinto telekomunikacijų specialisto (pavardė redakcijai žinoma) teigimu, įspėjamųjų žinučių tikrai negalėjo gauti tie vartotojai, kurie naudojasi 4G tinklu.
„Nuo operatorių, kurių paslaugomis naudojatės, niekas nepriklauso. Mano žiniomis, įranga, kurią jie naudoja, nepritaikyta naujos kartos 4G tinklui, todėl jei esate tame tinkle, žinutės ir negalėjote gauti. Tačiau 2G ir 3G tinklais žinutės turėjo ateiti“, – sakė ekspertas.
„Kitas dalykas – nustatyti telefono aparatą paprastam žmogui, neturinčiam techninio išsilavinimo, iš tikrųjų nelengva. Bet negi sena močiutė, kuri gal net kompiuteriu nemoka naudotis, pati kalta, jei nukentės, nes negaus pranešimo, jei bus žemės drebėjimas ar ištiks avarija kokioje nors gamykloje ir į aplinką pateks nuodingos medžiagos? Kalta, kad nemokėjo nustatyti telefono ar net nežinojo, kad reikia kažką nustatyti?“, – tęsė ekspertas.
Gyventojų įspėjimo sistemą jis palygino su situacija, kai vežimas pastatytas prieš arklį: „Neturi būti taip, kad pats žmogus turėtų viską nustatinėti .Užuot pritaikius sistemą vartotojui, kad jam beliktų, tarkime, tik aktyvuoti telefone įspėjamųjų pranešimų gavimo funkciją, vartotojas priverstas pats prisitaikyti prie sistemos“.
Tačiau ekspertas negalėjo pasakyti, dėl kokių priežasčių pranešimų negavo net tie, kurių telefono aparatai nustatyti teisingai ir anksčiau yra gavę vadinamuosius „testinius pranešimus“.
