Viduramžiais Kaunas buvo kietai virtas kiaušinis. Paskui tapo iš lukšto paleistu ištekėjusiu kiaušiniu. Dabar buvęs kietas kiaušinis tapo plakta kiaušiniene – omletu. Tokius apibendrinimus išgirdo trečiadienį prabangiame Kauno senamiesčio viešbutyje „Daugirdas“ surengtos konferencijos dalyviai, rašo dienraščio „Lietuvos rytas“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Kauno technologijos universiteto profesoriaus, žinomo kraštotvarkos eksperto Jurgio Bučo parengtos studijos „Kauno kultūriniai ir istoriniai atgarsiai: miesto įvaizdžio kaita“ skyriuje „Miesto mentalitetas“ teigiama, kad Kaune klesti nepasitikėjimo sindromas, be ginčų nepastatomas nė vienas didesnis objektas, nesibaigiantys ginčai dėl bet kokio naujo projekto jau tampa neigiama Kauno įvaizdžio dalimi.
Administracija užsisėdėjo
Konferencijoje „Lietuvos regionų plėtros tendencijos ir investicijų perspektyvos. Kaunas 2007“ dalyvavo Kauno savivaldybės vadovai, investuotojai, statytojai, nekilnojamojo turto specialistai, bankininkai, skelbia „Laikinoji sostinė“.
Renginio dalyvius pasveikinęs miesto meras Andrius Kupčinskas neneigė, kad miesto plėtros procesai vyksta vangiai ir chaotiškai. Viena darnios ir veržlios plėtros kliūčių, mero nuomone, blogai dirbantis savivaldybės aparatas. Ypač Urbanistikos ir Komunalinio ūkio skyriai.
„Savivaldybės administracija – užsisėdėjusi. Susiformavo klampynė. Ją reikia pertvarkyti“, – sakė A. Kupčinskas. Anot profesoriaus J. Bučo, klampynė įsivyravo ir miesto plėtroje: iš Kauno plėtros planų suplakta chaotiška, jovalą primenanti kiaušinienė pakenkė Kauno įvaizdžiui.
Senamiestis užmarštyje
Studijoje teigiama, kad Kauno senamiestis, viduramžiais buvęs sakraline, kultūrine ir vizualine dominante, naujaisiais amžiais – istorinio centro gražiausių reginių teritorija, dabar tapo apleista ir užmiršta relikvija.
Pasak J. Bučo, XV – XVII amžiais Kauno miestas buvo apribotas koncentriniais žiedais, tarsi kiaušinio lukštu, su kompaktišku, kiaušinio trynį primenančiu centru miesto viduje.
XIX amžiuje Kaunas tapo panašus į „paleistą kiaušinį“, t.y. išsiveržė iš lukšto: išplito aplinkos kraštovaizdyje pagal kelius, geležinkelius, sudarydamas daugiakampės žvaigždės pavidalą.
J. Bučas tvirtina, jog mūsų laikais miestas praskydo kaip plakta kiaušinienė – istorinėje dalyje atsirado urbanistinės dykros, o užmiestyje – „urbanistinės išvaržos“. Ypač bloga padėtis Vilijampolėje, kuri, pasak studijos autoriaus, yra „apgailėtinai apleista, menkinanti Kauno įvaizdį teritorija“.
Išsigelbėjimas - brangūs projektai?
Konferencijoje daug kalbėta apie galimybę sukurti darnų ir stabilų Kauno plėtros procesą.
Apibendrintus duomenis apie sklypų pasiūlą, prekybos centrų, gyvenamųjų namų statybas, nekilnojamojo turto kainų kitimo tendencijas, paskolų vartojimo dinamiką Kaune pateikė bankas „Nordea“, nekilnojamojo turto prekybos ir priežiūros bendrovės „Ober Haus“, „City service“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
Meras A. Kupčinskas ir LNTPA direktorė Dalia Bardauskienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Tikimasi, kad naują miesto įvaizdį sustiprins šie objektai: pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje (200 mln. litų, be infrastruktūros), požeminė automobilių stovėjimo aikštelė Vienybės aikštėje (50 – 60 mln. litų), S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto aviacijos ir sporto parkas (apie 200 mln. litų), S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija (77 mln. litų), Panemunės tilto rekonstrukcija (100 mln. litų), Vilijampolės tilto rekonstrukcija (18 mln. litų), Laisvės alėjos rekonstrukcija (70 mln. litų), eismo valdymo sistemos modernizavimas – šviesoforų tinklo įrengimas (70 mln. litų), Koncertų ir kongresų rūmai (apie 60 mln. litų), Lampėdžių kempingo statyba (apie 10 mln. litų), „Girstučio“ kultūros ir sporto centro rekonstrukcija (apie 22 mln. litų), Kauno pilies atnaujinimas (2,5 mln. litų).
Be šių darbų, dar planuojama statyti Kauno tarptautinį upių uostą ir pietrytinį aplinkkelį ties Petrašiūnais, rašo "Laikinoji sostinė".
