Mindaugas Montvilas, „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius
„Laimėjote milijoną! Atsiųskite asmeninius duomenis, pervesime“. Tokios ir panašios žinutės apie aukso puodą ar dosnų palikimą, dažnai surašytos netaisyklinga anglų kalba, pasirodė prieš keletą metų. „Swedbank“ saugos specialistai konstatuoja, kad šiuo metu fiksuojama nauja panašaus turinio žinučių banga, tik jos jau išverstos į lietuvių kalbą. Todėl verta prisiminti svarbiausias saugaus elgesio internete taisykles, leisiančias apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių.
Atsargiai: įtarimą keliantys pranešimai
Šią vasarą daug atgarsio sukėlęs internetinio sukčiavimo atvejis – kelių didžiausių Lietuvoje veikiančių telekomunikacijų bendrovių vardu verslo įmonėms išsiuntinėti laiškai su prašymu apmokėti sąskaitą. Laiško turinys buvo nukopijuotas nuo ankstesnių, kas mėnesį siunčiamų pranešimų, todėl jokių įtarimų nekėlė. Tačiau įtarimą galėjo sukelti neįprastas sąskaitos formatas: vietoj įprasto PDF formato – ZIP archyvavimo įrankiu suspaustas aplankas. O jį atsidarius, kompiuteryje buvo automatiškai įdiegiamas trojos tipo virusas, kuris sukčiui leidžia perimti kompiuterio valdymą ir savivaliauti interneto banke.
Nuo tokios apgaulės galima apsisaugoti, jei prieš imdamiesi veiksmų, pirmiausia patikrinsite siuntėjo el. pašto adresą, įvertinsite, ar pranešimas atsiųstas įprastu laiku bei atkreipsite dėmesį į prisegtuko formatą. ZIP ar kita archyvavimo programa suspaustas siunčiamas aplankas turėtų sukelti įtarimų.
Per daug asmeninės informacijos
Kuo daugiau asmeninės informacijos perkeliame į virtualią erdvę, tuo labiau auga internetinių nusikaltėlių apetitas ir išmonė, kaip tą informaciją tinkamai panaudoti. Kartais pakanka socialiniame tinkle savo gausiam „draugų“ būriui pasigirti būsimų atostogų planais ir tikėtina, jog po kelių dienų artimieji sulauks skambučio apie jus ištikusią bėdą ir tuo pačiu pasiūlymo, kaip viską galima greitai ir už pinigus sutvarkyti. Lygiai taip pat nėra apdairu naršant internete visur suvedinėti savo asmeninius duomenis ir kitą kontaktinę informaciją – juos taip pat gali kaupti nusikaltėliai.
Keiskite slaptažodžius
Savo asmeninį gyvenimą ir asmeninę informaciją internete nuo pašalinių saugome slaptažodžiais. Tačiau, ar tikrai gerai saugome? Jei nusikaltėlis gautų prieigą prie jūsų elektroninio pašto ar kitos interneto paskyros, nustebtumėte, kaip lengvai jis prasibraus ir prie kitų jūsų privataus gyvenimo sričių, galbūt net iki jūsų elektroninės piniginės.
Periodiškai keisti ir prisiminti visus savo slaptažodžius atrodo varginantis ir iš pirmo žvilgsnio tuščias užsiėmimas. Tačiau tam, kad pernelyg neatsipalaiduotumėte ir nenumotumėte ranka, įsivaizduokite, kad jūsų slaptažodžiai tampa žinomi piktavaliams. Padariniai gali būti neatitaisomi. Gal tuomet verta šiek tiek daugiau laiko sugaišti rūpinantis šių raktų saugumu? Pasirūpinkite, kad slaptažodžiai būtų sudėtingi ir kad vienu ir tuo pačiu nesijungtumėte prie visų savo elektroninių paskyrų.
Neatiduokite pinigų patys
Prisitaikydami prie populiarėjančio įpročio apsipirkti internetu, sukčiai savo pinkles rezga ir virtualioje erdvėje. Tiek Lietuvoje, tiek apskritai visame pasaulyje yra nemažai fiktyvių elektroninių parduotuvių. Jos nieko neparduoda, nes vienintelis jų tikslas – išvilioti jūsų prisijungimo duomenis prie internetinės bankininkystės sistemos ir pabandyti iš jūsų sąskaitos pasisavinti pinigų.
Kaip apsisaugoti nuo tokių spąstų? Įtariai vertinkite niekam nežinomas parduotuves, kurios siūlo kokybiškus ir įprastai brangius daiktus už ypač „patrauklią“ kainą. Sunerimti reikėtų, jeigu parduotuvės interneto adresas neprasideda simboliais https://, o naujojo tipo naršyklės laukelio pradžia nenusidažo žalia spalva. Rekomenduojama naudotis žinomomis internetinėmis parduotuvėmis, kurių svetainėse matyti logotipai, tokie kaip, pavyzdžiui, „3D Secure“, „Verified by Visa“, „MasterCard SecureCode“.
Nesisiųskite bet ko
Naršydami internete dažnai gauname pasiūlymus parsisiųsti programinės įrangos atnaujinimus ar atlikti tam tikrus testus. Į šiuos pranešimus taip pat derėtų žiūrėti atsargiai. Neretai už jų paslėpti įvairūs virusai. Jeigu virusas pakankamai naujas, o jūsų antivirusinė programa buvo atnaujinta jau senokai, virusas greičiausiai bus sėkmingai įdiegtas jūsų kompiuteryje. Tad naršydami internete geriau nesisiųskite jums siūlomų programų ar programų atnaujinimų, verčiau tai darykite atsivertęs oficialaus programos platintojo puslapį.
Apskritai, patariama, elektroniniu paštu gavus nuorodą į internetinį puslapį, jos nespausti, bet puslapio adresą, į kurį norite patekti, suvesti pačiam naršyklėje. Taip būsite tikri, kad sukčiai nenuvedė jūsų į suklastotą puslapį.
„Swedbank“ saugos specialistai primena, kad apsiperkant, naršant ar bendraujant internete tiesiog būtina elgtis apdairiai, saugoti savo asmeninius bei finansinius duomenis, ir priekabiai vertinti internetu gaunamus viliojančius pasiūlymus. Tokiu atveju problemų ar nuostolių pavyks sėkmingai išvengti.
