„Parašė, kad pažeidėme 26 susitarimo punktą. Tiesiog skaitau 26 punktą – „siekiant stiprinti Lietuvos analitinius gebėjimus gynybos ir saugumo srityje, atsižvelgiant į geriausias tarptautines praktikas, prisidėti prie tvaraus analitinių centrų vystymo, ypač skatinant bendradarbiavimą su įtakingiausiais JAV ir Europos analitiniais centrais“, – ketvirtadienį Seime, reaguodamas į opozicinės partijos sprendimą, Eltai susitarimo 26 punktą citavo A. Anušauskas.
„Kaip ir norėtųsi suprasti, apie ką jie kalba. Šiuo atveju, manau, kad yra ne gynybos susitarimo kažkokio konkretaus punkto pažeidimas – gal jie tiesiog turi kitą tekstą negu aš“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įspėjo pasitrauksianti iš gynybos susitarimo, jeigu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamos Policijos įstatymo pataisos sulauks palaikymo Seime. Įstatymo projektu siekiama ne tik integruoti Viešojo saugumo tarnybą (VST) į Policijos departamentą, bet ir reorganizuoti policijos darbą. Šiam įstatymų paketui ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė.
A. Anušauskas nurodo, kad prieštaravimai reformai neturi nieko bendro su parlamentinių partijų susitarimu.
„Jie kalba apie reformą, kuri daroma. Ir manau neatsižvelgia į vieną dalyką – ji nėra tiesiogiai susijusi su gynybos susitarimu“, – pabrėžė ministras.
„Spekuliacijos, kad tai kaip nors atsilieps Lietuvos gynybai, lieka spekuliacijomis“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad VRM iniciatyva sustiprins VST pajėgumus bei tarnybos galimybes saugoti strateginės svarbos objektus bei pasirengimą įvairioms krizėms.
Todėl A. Anušauskas neatmetė, kad Demokratų sąjungos sprendimas gali būti susijęs su artėjančiais rinkimais.
„Rinkiminis sezonas ne artėja, jis jau prasidėjo“, – pastebėjo krašto apsaugos ministras.
„Aš manau, kad viskas susiję su tuo“, – apibendrino jis.
ELTA primena, pernai liepos 15 d. parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m. LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę.
Kilus diskusijoms dėl VST integravimo į policiją, apie galimą pasitraukimą iš susitarimo prakalbo ir LVŽS.
