„Sąlygas piktnaudžiauti nesąžiningiems pardavėjams sukuria pirkėjų skubėjimas ir patiklumas. Kai pirkėjas nepasinaudoja savo teise pasitikrinti duomenis apie planuojamą pirkti automobilį, pardavėjui tampa labai paprasta nuslėpti, kad automobiliui taikomi apribojimai,“– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Antstoliai pataria naudotų automobilių pirkėjams skubėti lėtai ir prieš mokant pinigus būtinai atlikti teisinę automobilio „apžiūrą“.
Iš potencialaus pardavėjo sužinojus svarbiausius duomenis apie transporto priemonę (registracijos numerį, identifikavimo numerį (VIN) ir valstybinį registracijos numerį), Valstybės įmonėje „Regitra“ arba Turto arešto aktų registre svarbu išsiaiškinti, ar automobilis nėra įkeistas užtikrinant atsiskaitymo prievolės įvykdymą, ar jis nėra areštuotas dėl tam tikros prievolės neįvykdymo ar kitų priežasčių. Šią informaciją galima gauti internetu. Minimalius duomenis (įspėjimą, kad disponavimas automobiliu vienaip ar kitaip suvaržytas) VĮ „Regitra“ teikia nemokamai. Kiek detalesnė Turto arešto aktų registro dokumentų santrauka kainuoja 1,74 Eur, o išsami informacija – 9,27 Eur.
Beje, jei automobilio pardavėjas yra sąžiningas ir siekia būti patikimu sandorio dalyviu, jis gali ir pats pasirūpinti informacija, patvirtinančia automobilio teisinę būklę: pateikti potencialiam pirkėjui vieną iš minėtų pažymų arba Lietuvos antstolių rūmų pažymą apie savo skolas ir apie tai, ar dėl jų areštuotas automobilis.
Pasak I. Karalienės, šios paprastos duomenų patikrinimo procedūros padeda pirkėjams išvengti apgaulės spąstų. Deja, dažnas automobilio areštu pradeda domėtis per vėlai, kai sužino negalintis jo įregistruoti. Populiari apgavikų schema tokia: pasipelnyti nusprendęs pardavėjas naudojasi telefonu su išankstinio mokėjimo SIM kortele ir nurodo išgalvotą gyvenamosios vietos adresą. Kai su pirkėju pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokami pinigai, jis užtikrina pirkėją, kad šiam rūpintis automobilio išregistravimu nereikia, esą pardavėjas pats sutvarkysiąs visus formalumus. Ir tai būna paskutinis jų pokalbis. Gavęs pinigus, toks pardavėjas dingsta, sunaikina SIM kortelę ir skelbtuoju telefonu nebeatsiliepia.
Skolingi automobilių pardavėjai dažiausiai pageidauja atsiskaitymo grynaisiais. Tai dar vienas požymis, kad asmens sąskaitos gali būti areštuotos ir kad jis gali siekti pasipelnyti, toliau nemokėdamas nei skolų, nei mokesčių valstybei. O jeigu pasirenkamas atsiskaitymas pavedimu, pardavėjas nurodo kito asmens sąskaitą.
„Saugus naudoto automobilio įsigijimo kelias prasideda būtent nuo jo registracijos procedūrų. Pardavėjas transporto priemonę išregistruoja, tada pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, sumokama dalis sutartos sumos, automobilį įregistruoja naujasis savininkas, ir tik tada sumokama likusi suma,“ – pabrėžia I. Karalienė.
Kita vertus, automobiliui taikomas areštas nebūtinai yra kliūtis jį įsigyti. Jeigu pirkėjas tai žino ir sutinka sumokėti pinigus į skolos išieškojimą vykdančio antstolio depozitinę sąskaitą, piniginės lėšos nukreipiamos skolai dengti ir automobilis sėkmingai perduodamas naujajam savininkui.
Paskubėjusiems ir įsigijusiems areštuotą automobilį, gali pasisekti nebent tada, kai buvusio savininko skola nedidelė. Ją padengus už skolininką, antstolis turi pagrindą panaikinti automobilio areštą. Kitais atvejais vien pirkimo-pardavimo sutartis nėra tas dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima panaikinti automobilio areštą arba galiojančią kilnojamojo daikto įkeitimo sutartį. Todėl antstoliai ar kitų institucijų atstovai finansiškai nukentėjusiems žmonėms gali tik patarti bandyti apginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.321 straipsnyje įtvirtinta, kad pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti daikto kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą. Tačiau pagal to paties straipsnio 5 dalį pirkėjas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjas pažeidė savo pareigas, kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruoti viešame registre. Kiekvieną kartą teismas ar ikiteisminio tyrimo institucijos vertintų visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tą, ar pirkėjas pasitikrino informaciją viešuose registruose.
