Teisiamas šiaulietis „Balsas.lt savaitei“ prisipažino buvęs negailestingai apgautas, o planas, kaip sužlugdyti jo verslą, sukurptas antstolės kontoroje.
Po du mėnesius trukusio suėmimo į laisvę paleistas kadaise Šiauliuose veikusios žemės ūkio gamyba besivertusios bendrovės „Žaliavų prekyba“ direktorius ir vienintelis akcininkas Arnoldas Normantas. Laisvėje vyras sužinojo, kad jo įmonė sužlugdyta pasitelkus klastotes, turtas perleistas kitiems asmenims, o iš jo teismai reikalauja šimtatūkstantinės kompensacijos jo verslą sužlugdžiusiai užkulisinių žaidimų dirigentei.
Gresia ilgi metai už grotų
„Prieš keletą metų galėjau džiaugtis sėkmingu verslu, kuris buvo vertinamas net 40 mln. litų. Bet kol mane laikė Šiaulių tardymo izoliatoriuje, daugelis žmonių, tarp kurių buvo ir su Šiaulių Guginių kriminaline gauja siejamas veikėjas Adomas Mačiukas, pravarde Mačyla, stengėsi skubiai išgrobstyti organizuotai sužlugdytos bendrovės turtą. Šiandien už kažkieno ranka suklastotus dokumentus, kuriuose skelbiama, kad pardaviau areštuotą turtą, man gresia įkalinimas iki aštuonerių metų“, – apie savo ateitį liūdnai kalbėjo A. Normantas.
Liepą verslininkui teks stoti dviejuose Šiaulių apygardos ir apylinkės teismuose. Jam reikės dalyvauti civiliniame ginče dėl pajų pardavimo sutarties nutraukimo, o baudžiamajame procese – dėl areštuoto turto neteisėto perdavimo.
2008 metų rudenį prasidėjus Lietuvos ekonomiką paralyžavusiai krizei bendrovės „Žaliavų prekyba“ direktoriui A. Normantui teko išgyventi sudėtingus laikus. Kaip ir daugelį to meto verslininkų, A. Normantą ėmė smaugti milžiniški įsiskolinimai kreditoriams. Tarp jų buvo ir bendrovė „Eurokorma“.
Bendrovė „Žaliavų prekyba“ buvo įsigijusi žemės ūkio bendrovės „Žadeikoniai“ 422 425,87 litų pajinius įnašus. Iš viso – 57,54 proc. pajų.
Paprašyta užtikrinti bendrovės „Eurokorma“ reikalavimus, šiaulietė antstolė Vaiva Šimkienė 2008 metų spalio 21–2009 metų vasario 17 dienomis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo „Žaliavų prekybai“ priklausančius bendrovės „Žadeikoniai“ pajus.
A. Normantas pasakojo, kad oficialiai kreipėsi į antstolę V. Šimkienę ir prašė panaikinti areštą, tačiau atsakymo negavo.
Pasiūlytas netikėtas sandoris
2009 metų balandžio 15 dienos vakarą A. Normantui paskambino neva jo pajų pirkimu susidomėjusi kitos kreditorių bendrovės „Best fert“ direktorė Inga Kunigaikštienė.
„Skambučio sulaukiau pasibaigus darbo valandoms. Buvau pakviestas atvykti į netoliese mūsų bendrovės veikiančią antstolės Eurikos Rulienės kontorą. Kadangi esame vienas šalia kito, ėjau pėsčiomis.
Pamačiau, kad antstolės patalpose manęs laukia ne tik „Best fert“ vadovė I. Kunigaikštienė, bet ir bendrovės plėtros direktorius Vilius Tamašauskas su vyriausiąja finansininke Olga Tamulovič. Taip pat buvo pakviestas bendrovės „Žadeikoniai“ atstovas Rimas Stogys, kuris tuomet turėjo pajininkų knygą, vadybininkas Darius Savickas“, – pasakojo A. Normantas.
Tą vakarą apstulbusiam A. Normantui I. Kunigiškienė tiesiai pareiškė, kad neva sutarė su antstole E. Ruliene, jog antstolės V. Šimkienės paskirtas areštas yra negaliojantis dėl netinkamo įforminimo. Todėl nėra jokių kliūčių bendrovei „Žaliavų prekyba“ parduoti turimus „Žadeikonių“ pajus ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais bei išvengti nuostolių, kurie paprastai atsiranda turtą parduodant varžytynėse.
Jau po kelių minučių vyriškis išgirdo siūlymą pasirašyti prekybos sutartį, kuri leidžia perleisti pajus už 500 litų. Tiksliai nustatyti „Žadeikonių“ pajų vertę antstolės kontoroje buvo neįmanoma. Mat kreditorius „Best Fert“, nenorėdamas pirkti katės maiše, turėjo įsitikinti, kad „Žadeikonių“ turtas tikrai egzistuoja, įvertinti jos debitorius ir kreditorinį įsiskolinimą.
Patvirtinant ketinimą sudaryti prekybos sutartį, buvo įrašyti simboliniai 500 litų, o galutinę pajų kainą sutarta įforminti papildoma sutartimi.
„Tokį mūsų pašnekesį savo ausimis girdėjo E. Rulienė. Apie antstolės V. Šimkienės uždėtą areštą duomenys buvo fiksuoti turto areštų registe. Tai reiškia, kad apie perleidžiamo turto areštą E. Rulienė turėjo žinoti. Tačiau ji garantavo, kad sudaryti sandorį nėra jokių kliūčių, nes V. Šimkienės areštas yra negaliojantis“, – pabrėžė A. Normantas.
Akis bado klastotės
Praėjus kelioms savaitėms, A. Normantas sulaukė netikėto smūgio – kreditorių bendrovė „Eurokorma“ jam iškėlė baudžiamąją bylą dėl areštuotų pajų perdavimo. Tada vyriškis suvokė, kad nepasirašydamas dėl pajų perdavimo tapo gudriai prieš jį suregzto sąmokslo auka.
Kovai su į kampą įspraustu šiauliečiu pasitelkti ir Šiaulių ekonominės policijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių skyriaus pareigūnai. Jie pradėjo keletą ikiteisminių tyrimų dėl bendrovės „Žaliavų prekyba“ tariamai padarytų finansinių pažeidimų.
Finansiniais nusikaltimais apkaltintas A. Normantas, paprašius FNTT pareigūnams, dviem mėnesiams buvo „nuleistas“ į Šiaulių tardymo izoliatoriaus rūsį.
Jo bičiuliams susidarė įspūdis, kad FNTT pradėtas tyrimas buvo savotiška spaudimo priemonė norint sužlugdyti A. Normantą ir perdalyti pajus bei kitą „Žaliavų prekybos“ turtą kitiems asmenims.
„Dėl galutinės pajų kainos šalys taip ir nesusitarė, sandoris neįgyvendintas, nes mane sulaikė FNTT. Kai kurie faktai leidžia manyti, kad mano kalinimo laikotarpiu I. Kunigiškienė vienašališkai surašė ir galimai suklastojo papildomą sutartį, kurioje, nesuderinus su bendrove „Žaliavų prekyba“, nustatyta galutinė parduodamų pajų kaina – 6,1 mln. litų. Prieš tai šalys derėjosi dėl gerokai didesnės sumos – 12–15 mln. litų, t. y. sumos, kurios turėjo pakakti visiems bendrovės „Žaliavų prekyba“ kreditoriams“, – kalbėjo A. Normantas.
Vyrui susidarė įspūdis, kad kažkas iš vakarinio susibūrimo E. Rulienės kontoroje dalyvių nuo ankstesnių jo įmonės dokumentų nukopijavo antspaudą ir jo parašą.
„Dabar I. Kunigiškienė aiškina, kad neva sutartį su A. Normanto parašu gavo faksu. Sako, kad tikrų aplinkybių neatsimenanti. Nors normalioje verslo praktikoje 6,1 mln. litų vertės sandoriai neįforminami faksu gautomis sutartimis I. Kunigiškienė, matyt, prisidengdama neva faksu gauta sutartimi, skubiai perleido „Žadeikonių“ pajus bendrovei „Best Fert“.
Akivaizdu, kad visi jie veikė tarpusavyje susitarę. Dėl to šiandien esu kaltinamas sukčiavimu stambiu mastu ir areštuoto turto neteisėtu perleidimu“, – painaus apgavystės plano mechanizmą praskleidė A. Normantas.
Žinomo teisėsaugininko dukra
2009 metų liepos 27 dieną Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ir 2010-ųjų sausio 25-osios to paties miesto apygardos teismo galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbta, kad 2009 metų balandžio 15 dieną patvirtintos pajų perleidimo sutarties pagrindu antstolei E. Rulienei iš bendrovės „Žaliavų prekyba“ buvo priteista 193 218 litų vykdymo išlaidų.
Įdomiausia, kad minėta suma antstolei priteista dėl to, kad neva dėl antstolės kontoroje sudarytos pajų perleidimo sutarties bendrovė „Best Fert“ gavo 6,1 mln. litų skolos atsiskaitymą iš A. Normanto bendrovės. Taigi neva buvo pasiektas antstolės E. Rulienės darbo tikslas, už kurį antstolei priklauso atlyginimas.
„Neabejoju, kad tokiems teismų sprendimams nemažai įtakos turėjo E. Rulienės tėvas“, – įsitikinęs A. Normantas.
E. Rulienės tėvas – įtakingas žmogus Šiaulių teisėsaugoje. Šiuo metu pensiją gaunantis, tačiau advokato praktika dukters antstolių kontoros kaimynystėje besiverčiantis Petras Rimantas Brazys iki 2009 metų gegužės 11 dienos buvo Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Kol vienas Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyrius priteisinėjo buvusio vadovo dukrai beveik 200 tūkst. litų atlyginimą už A. Normanto perleistus pajus, kitas – Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyrius nagrinėja kaltinimus A. Normantui už neva neteisėtai antstolės kontoroje sudarytą pajų perleidimo sutartį.
Normantas teigė, kad dar 2009 metais teismo dvikovoje susitiko ir abi antstolės V. Šimkienė ir E. Rulienė. Jos tarpusavyje teismuose bylinėjosi dėl pajų perdavimo teisėtumo.
Artimiausiu metu „Balsas.lt savaitėje“ bus pasakojimas apie antstolės E. Rulienės kovą su vienu šalies banku.
TIK FAKTAI
Šiauliuose dirbantis „Akistatos“ laikraščio žurnalistas Sigitas Stasaitis pirmąsyk antstolės E. Rulienės kontoroje apsilankė apsimetęs klientu.
Paklausta apie liūdnai pasibaigusią verslininko A. Normanto bendrovės istoriją, E. Rulienė per savo padėjėją perdavė, kad jai būtų neetiška atskleisti asmenines kliento problemas. Ji prašė pabrėžti, kad antstoliai neužsiima saviveikla, patys neieško sau darbo, o tik vykdo teismų sprendimus. Ir ne bet kokius, o įsiteisėjusius.
Pasak E. Rulienės, antstolis tėra tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, antstolio pareiga išieškoti turtą, bet neretai jis jaučiasi lyg būtų atsidūręs tarp kūjo ir priekalo.
Darius Klingerys
